Velykinė kelionė į save su Kristumi (I), arba vieno mėnesio pratybos savo savivertei kelti

Artėjant metui, kai Jėzus turėjo būti paimtas aukštyn, Jis ryžtingai nukreipė savo žingsnius į Jeruzalę.
Jis išsiuntė pirma savęs pasiuntinius. Tie užėjo į vieną samariečių kaimą, kad paruoštų vietą Jam apsistoti.
Bet tie nesutiko Jo priimti, nes Jis keliavo Jeruzalės link.
Tai girdėdami, mokiniai Jokūbas ir Jonas sušuko: „Viešpatie, ar nori, mes liepsime ugniai kristi iš dangaus ir juos sunaikinti, kaip ir Elijas padarė?“
Bet Jis atsigręžęs sudraudė juos: „Nežinote, kokios dvasios esate.
Juk Žmogaus Sūnus atėjo ne pražudyti žmonių gyvybių, bet išgelbėti“. Ir jie pasuko į kitą kaimą. (Lk 9, 51 – 56)

Artėjant lemtingai žydų Paschai – Kristaus gyvenimo misijos – žmonijos Atpirkimo išsipildymo laikui, Jis ryžtingai, be vidinių svyravimų ir abejonių nukreipė žingsnius į Savo tikslą. Dar turėjo praeiti nemažai laiko iki kol bus įgyvendinta gyvenimo vizija… Turėjo būti nueitas netrumpas atstumas iš Galilėjos, per Samariją į Jeruzalę… Dar Dievo šlovei turėjo būti atliktas ne vienas darbas ir pasakytas ne vienas pamokslas,.. tačiau Kryptis jau buvo aiški – įvykdyti tai, kas Dangiško Tėvo skirta – tapti Dievo Avinėliu nešančiu pasaulio nuodėmę. Koks kryptingumas… koks įsitikinimas… koks gilus vidinis orumas!…

Šiame Luko papasakotame fragmente labiausiai ir stebina Kristaus vidinis tvirtumas – žinojimas, kas Jam skirta, ir ryžtingas ėjimas į Savo tikslą. Jis spinduliuoja ramybe, aiškiu matymu ir žinojimu, kas Jam skirta ir nėra Jame nei kruopelytės abejonės… Jis nežiūri į Jį nepriimančius samariečius, kurie dėl savo senų religinių įsitikinimų ir politinių konfliktų su Judėja atmetą Kristų ir nepriima Jo savo kaime. Jis neleidžia savo mokiniams ugnimi keršyti tiems, kurie nesupranta, nepriima ir kritikuoja, parodydamas, kad Jis gyvena kita dvasia. Jėzus – „Didysis humanistas“ myli artimą ir vertina žmogaus gyvybę, nepriklausomai nuo žmogaus santykio į Jį. Jo misija ne pražudyti, bet gelbėti. Jo vidinis Savęs suvokimas ir gyvenimo kryptis nepriklauso nuo kitų nuomonės, pritarimo ar nepritarimo, supratimo ar nesupratimo, Jis pats mato, kas Jis yra ir kam yra skirtas. Taip pat moko šito ir savo mokinius. Jis kviečia apaštalus pažinti dvasią, kuria jie buvo apdovanoti, kai tapo Jo sekėjais. Pažinti save, savo vidų, savo pašaukimą ir atitraukti savo mintis nuo kitų naikinimo, bet paskirti save Dievo ir artimo meilei…

Tačiau kyla klausimas, kaip galime mylėti kitą, jei nepažįstame savęs, Tos Dvasios, kuri gyvena mumyse? Jei jaučiamės nesaugūs savo viduje, pasilikdami su savimi pačiu, su savo pažeistu orumu ir sužeista saviverte, gailestingumu sau? Meilė artimui prasideda tada, kai galime save teisingai priimti, paguosti, pamilti ir per Kristų tapti gailestingais sau, nes Jis pirmas mus pamilo ir mūsų pasigailėjo.

Pastoriaujant ir konsultuojant žmones įvairiose gyvenimo situacijose, aš dažniausiai susiduriu su viena ir ta pačia problema išsikerojusia mūsuose – sužeista bei labai menka mūsų tautos saviverte. Deja tikintieji – ne išimtis. Neretai net labiau tikintys ilgus metus nešiojasi savy sužeistą savivartės jausmą. Dažnai jį klaidingai tapatina su nuolankumu. Bet nors truputį įsigilini į situaciją, iš karto pamatai, kad tai savęs žeminimas, nuolatinis savęs smerkimas, kaltinimas, gėdinimas ir gyvenimas su depresiniais jausmais, kurie neabejotinai daro įtaką mūsų tikslams ir siekiams, mūsų bendravimui ir šeimos gyvenimui, darbo kokybei ir kūrybiniam efektyvumui, bažnytiniam gyvenimui.

Jėzus yra vidinio orumo, kryptingumo ir meilės Didis pavyzdys. Jis nepriklauso nuo kitų nuomonės, Jis nesviruoja, kai kiti nepritaria Jo sprendimams, žodžiams ir darbams. Jis žino, kas Jis ir kam Jis.

Priešvelykinis laikotarpis yra nuostabus metas paskirti save sielovadinei kelionei. Tai puiki galimybė surasti ramią akimirką SAU savo kasdienybėje ir keliauti su Kristumi savęs pažinimo ir savo misijos gyvenime išpildymo link.

Be to pastaruoju metu manęs klausia draugai ir artimoje aplinkoje esantys žmonės, kuriems tarnauju, kaip sustiprinti savo pažeistą savivertę?

Todėl nusprendžiau šiais metais paruošti 31 dienos sielovadinį savivertės ugdymo ciklą / kelionę į save. Tai pastanga kasdien pažiūrėti į save kitomis akimis ir sustiprinti vidinį žmogų, kuris turi gyvenimo tikslą ir paskirtį. Jei kasdien skirsite sau po 15 min. tyloje, apmąstyme ir maldoje, Velykas – Prisikėlimo šventę sutiksite pasikeitę!

Medžiagą paruošiau remdamasi bibliniu turiniu, nes manau, kad tikėjimas vaidina itin svarbų vaidmenį stiprinant savivertę, ir Blessingmanifesting pateiktomis praktinėmis užduotimis.

KELIONĖ Į SAVE KARTU SU PSALMĖMIS

KOVO 1 D.

Atsakykite į klausimą:

Kas yra jūsų didžiausia vidinė ar išorinė gyvenimo kliūtis, priimant save kaip vertingą ir Dievo orumu apdovanotą asmenį? Kas jums trukdo patikėti savo gebėjimais? (Baimės, trauma, nusivylimas ir netikėjimas savimi, neatleidimas sau ir kitiems ir t.t.)

Psalmė:

Kai pasakiau: ‘Slysta mano koja’, Tavo gailestingumas, Viešpatie, palaikė mane. Kai mano širdis prisikaupė rūpesčių, Tavo paguoda sielai džiaugsmą gražino. (Ps 94, 18-19)

Malda:

Viešpatie, Tu padedi man pamatyti savo didžiausią kliūtį ir palaikai mane, kad koja nepaslystų. Prašau, apreikš Savo gailestingumą ir gydyk mano vertę, išlaisvink iš šios kliūties, pradžiugink ir sustiprink man savivertę! Amen.

KOVO 2 D.

Atsakykite į klausimą:

Atsisakyk tikėti Tave limituojančiomis kliūtimis. Netikėk ta baime ar neviltimi, kuri kalba apie Tave, jog Tau nepavyks kažko padaryti, pritrūks jėgų nueiti iki galo, ar teisingai pasirinkti ir t.t.

Psalmė:

Galingesnis už gausių vandenų šniokštimą, už galingas jūrų bangas yra Viešpats aukštybėse! Tavo (Viešpatie) liudijimai labai patikimi. (Ps 93, 4-5)

Malda:

Viešptie, padėk man atsisakyti tikėti melu apie save, baime ir nusvilimu. Tu esi geras man, Tavo meilė beribė. Tu priėmei mane ir leidi man atsitiesti, bei gyventi orų ir vertingą gyvenimą savo ir Tavo akyse. Amen.

KOVO 3 D.

Atsakykite į klausimą:

Kokį šį mėnesį norėtum pradėti ugdyti gerą įprotį, kuris keltų Tavo orumą, stiprintų savivertę?

Psalmė:

Sugrįžk, Viešptie! Ar ilgai? Būk gailestingas savo tarnams (tarnui)! Gaivink mus (mane) nuo ryto savo gailestingumu, kad džiaugsmas ir linksmumas mus (mane) lydėtų visą amžių. (Ps 90, 13-14)

Malda:

Viešpatie, Dieve, apreikšk savo gailestingumą ir padėk man ugdyti naują įprotį, kuris sustiprintų mano savivertę, pasitikėjimą vidiniu balsu, vidine atsakomybe ir jėga. Amen.

KOVO 4 D.

Atsakykite į klausimą:

Kokį komplimentą būtų sunku priimti apie save bei tuo patikėti visa širdimi, kad toks / tokia ir esi?

Psalmė:

Tu mano širdį sukūrei, sutvėrei mane motinos įsčiose. Girsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas / ta. Kokie nuostabūs yra Tavo darbai, ir mano siela tai gerai žino. (Ps 139, 13-14)

Malda:

Viešpatie, esu baimę keliančiai sukurtas / ta su įvairiopom savybėm, išskirtiniu charakteriu. Sunku tuo patikėti, kad esi mano Tėvas, kuriam beatodairiškai rūpiu, kuris mane myli ir leidi man skleistis kūrybingai visomis geromis savybėmis. Amen.

KOVO 5 D.

Atsakykite į klausimą:

Kokiems dalykams, statydinantiems Tavo savivertę, turėtum iš naujo išmokti pasakyti „Taip“?

Ko trūksta Tavo gyvenime?

Psalmė:

Bet man Tu davei jėgų kaip stumbrui, patepei mane šviežiu aliejumi. (Ps 92, 10)

Malda:

Viešpatie, keliu savo žvilgsnį į Tave ir žinau, kad Tu visa kuri nauja, ir leidi patirti atnaujinimą. Tu teiki jėgų priimti teisingus sprendimus ir leisti tam, kas statydina mane būti mano gyvenime, Tu padedi teisingai pasirinkti. Amen.

KOVO 6 D.

Atsakykite į klausimą:

Pagalvok, ką turėtum sau atleisti, ko ilgai negalėjai atleisti? Padaryk tai… ATLEISK SAU!

Psalmė:

Nors aš būčiau vargų suspaustas, Tu atgaivinsi mane, Tu ištiesi savo ranką prieš mano priešų pyktį ir Tavo dešinė mane išgelbės. (Ps 138, 7)

Malda:

Brangus Tėve, žinau, kad man atleidi visas kaltes ir gėdas, bet man sunku sau atleisti. Padėk man pakeisti požiūrį į save šiuo atžvilgiu. Padėk man sau atleisti, kaip Tu atleidi man visa. Amen.

KOVO 7 D.

Atsakykite į klausimą:

Įvardink tai, kas Tau savyje patinka: koks charakterio bruožas, kas patinka Tau tavo kūne, kas patinka Tavo profesine, tikėjimo ar mokslo prasme? Ką tu mėgsti savyje?

Psalmė:

Nė vienas kaulas nebuvo paslėptas nuo Tavęs, kai slaptoje buvau padarytas (-ta), kai buvau tveriamas (-ma) žemės gelmėse. Tavo akys matė mane dar negimusį (-sią) ir Tavo knygoje buvo viskas surašyta: dienos, kurias man skyrei, kai dar nė vienos jų nebuvo. (Ps 139, 15-16)

Malda:

Viešpatie, tu nuostabiai mane sukūrei! Aš priimu save taip, kaip esu sukurtas / ta. Padėk man pamatyti save kitaip ir džiaugtis Tavo nuostabiais darbais manyje. Amen.

KOVO 8 D.

Atsakykite į klausimą:

Kokioje gyvenimo srityje Tau reikia sumažinti tempą ir atrasti sau laiko?

Psalmė:

Brangios man Tavo mintys, Dieve, nesuskaičiuojama jų gausybė! Jei mėginčiau skaičiuoti, jų būtų daugiau kaip smėlio. Atsibudęs (-si) aš tebesu su Tavimi. (Ps 139, 17-18)

Malda:

Mielas Dieve, man reikia sustojimo ir susivokimo savo mintyse, Tavo keliuose. Padėk rasti laiko tam, kas dabar yra svarbiausia, išmokyk skaičiuoti dienos laiką, kad galėčiau skirti laiko tam, kam šiandien to labiausiai reikia. Amen.

KOVO 9 D.

Atsakykite į klausimą:

Kas vyksta tavo gyvenime destruktyvaus, ko reikėtų, tavo manymu, atsisakyti?

Psalmė:

Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį; išbandyk mane ir pažink mano mintis. Matyk, ar aš einu nedorėlio (-ės) keliu, ir vesk mane keliu amžinuoju! (Ps 139, 23-24)

Malda:

Viešpatie, padėk man palikti tai, kas mane kreivina, smukdo ir menkina mano vertę. Padėk man pažinti, kokie kreivumai ir, kokie turtai glūdi mano širdyje. Tegul tavo malonė veda mane amžinuoju keliu. Amen.

KOVO 10 D.

Atsakykite į klausimą:

Kokias galėtum nustatyti asmenines savivertės ribas savo gyvenime? (Laiko su savimi, vidinės erdvės, emocijų, hobio, interesų, darbo, laisvalaikio ribas ir t.t.)

Psalmė:

Tas, kuris gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje pasilieka, sako Viešpačiui: ‘Tu mano priebėga ir mano tvirtovė, mano Dievas, kuriuo pasitikiu!’ (Ps 91, 1-2)

Malda:

Myliu, Tave, Viešpatie, Tu nubrėži žemės, tautų ir visatos ribas. Padėk man atrasti savo vidines ribas, kurias svarbu saugoti, jog jos nebūtų pažeistos. Tavyje randu nusiraminimą ir atrandu save. Amen.

Dalinkimės:

5 komentarai

  1. AČIŪ, MIELA ANŽELIKA,🌹
    TAI LABAI REIKALINGA MUMS VISIEMS .

    NUOŠIRDŽIAI DĖKOJU, BŪTINAI PASINAUDOSIU SAVO SUSIRINKIMUOSE, KAD IR MES, ČIA BŪDAMI MALDOSE, GALĖTUME KELIAUTI DVASINĘ KELIONĘ , KURI ATVERIA IR PAČIŲ MŪSŲ VIDŲ.

    GERO JUMS VAKARĖLIO.

    JŪRATĖ SU DIEVO MALONE.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.