Kovo 8 d. proga. Moterų gyvieji šaltiniai (I)

Kovo 8 d., Tarptautinė moters diena, kai kuriose Vakarų šalyse švenčiama, kaip valstybės diena. Lietuvoje – tai atmintina diena, kurios metu siekiama įsižiūrėti į moters socialinę, ekonominę padėtį tautoje, spręsti socialinio teisingumo klausimus.

Moterys nuo neatmenamų laikų ieškojo savo vietos visuomenėje, skirtingų tipų valstybėse – imperijoje, monarchijoje, diktatūroje, respublikoje. Jos kelias iš privačios namų erdvės į viešą visuomenės sektorių, kaip lygiavertės vyrams partnerės, bendražygės ir bendramintės, buvo ilgas ir sudėtingas. Neretai ši žmogiško moteriškumo kelionė buvo apipinta baimių, įtarumo ir visokių stereotipų, kuriems įveikti reikėjo neeilinės vidinės drąsos, geros valios, didžiulio intelekto bei stiprios dvasios pastangų.

Manoma, kad kovo 8 dienos ištakos siekia Antikos laikus. Remiantis rašytiniais šaltiniais, tam tikrą dieną Graikijoje moterys reikalaudavo ypatingo savo vyrų dėmesio. Tą dieną netgi karai turėdavo būti nutraukti, kad kariai galėtų būti su savo moterimis. Dar senesnis panašus paprotys veikė Šv. Rašte, senojoje hebrajų tautoje, kai buvo reikalaujama gerbti nuotakos ir jaunavedžių teises. Po santuokos jaunas vyras visus metus privalėjo likti su žmona ir negalėjo būti šaukiamas karan.

Idėja švęsti tarptautinę moters dieną kilo XIX–XX amžių sandūroje, kuomet sparti industrializacija ir ekonominė plėtra kėlė masinius protestus prieš sunkias darbo sąlygas. Vienas tokių protestų įvyko 1857 metų kovo 8 dieną Niujorko tekstilės fabrike, kur moterys protestavo prieš ypač prastas darbo sąlygas ir mažus atlyginimus. Protestuotojas išvaikė policija. Tuo metu Vakarų pasaulyje aktyviai veikė sufrežisčių judėjimas, siekiantis lygių moters balsavimo teisių ir žadinantis moterų sąmoningumą savivertės ir lygiateisiškumo klausimais. Pastebėtina, kad šiame judėjime gausiai dalyvavo ir krikščionės moterys iš įvairių evangelinių bažnyčių bei denominacijų, ypač Šventumo judėjimo atstovės JAV.

Dabartinė moters diena pradėta švęsti po to, kai 1910 m. kovo 8 d. Kopenhagoje vykusioje tarptautinėje moterų konferencijoje aktyvi moterų teisių gynėja Klara Cetkin pasiūlė kasmet vieną dieną skirti dėmesio moters laisvės ir lygių teisių klausimui. 1911 metų kovo 8 d. pirmą kartą Tarptautinė moters diena buvo minima Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje, Švedijoje.

Šia proga yra puiki galimybė prisiminti ir įvairių amžių krikščiones moteris, jų tikėjimą, kūrybą, deja, neretai pamirštą, glūdinčią po giliu dulkių sluoksniu. Jų žodžiai yra pilni dvasinio pažinimo, tikėjimo dovanos bei išminties, kuri gali giliai pagirdyti kiekvieno žmogaus dvasinius poreikius. Džiugu, kad pastaruoju metu įvairiose konfesijose vis daugiau skiriama dėmesio tirti moters teologinei minčiai, pripažįstama jų padaryta didelė įtaka to meto dvasiniams lyderiams ir Bažnyčiai. Sveikintinas siekinys atkasti amžių „užpiltus šulinius“, kurie gali ir šiandien pagirdyti Dievo ištroškusias sielas.

Kviečiu paskaityti įvairių amžių dvasinių vadovių moterų mintis. Parinkau tekstus, pagal R. Fosterį, atspindinčius skirtingus dvasingumo tipus: asketinį, kontempliatyvų, kongnityvų ir socialinį.

Neskubėkite, stabtelėkite, pasinerkite į minčių tėkmę ir leiskite šiems gaiviems šaltiniams pagirdyti sielą.

II – IV a. užmirštos dykumų Motinos (Amos) – asketinio dvasingumo pamokos

Nešamės save visur, kad ir kur eitume, ir esame bejėgiai išvengti pagundos.

Daugelis kalnų atsiskyrėlių neištvėrė, jų gyvenimo būdas liko toks pat, kaip tų, kurie gyvena pasaulyje. Geriau gyventi minioje ir trokšti nuošalumo, nei gyventi vienatvėje ir ilgėtis draugijos.

Ama Matrona – labai menkai žinoma ama. Jos pamokymai tradiciškai įtraukiami į įvarius dykumų asketų tekstus, tačiau beveik nėra jokių žinių apie jos asmenį ir gyvenimą. Manoma, kad ji gyveno Egipto dykumoje.

***

Iš pradžių keliaujantieji Dievo link daug kovoja ir kenčia, tačiau vėliau patiria neapsakomą džiaugsmą. Panašiai atsitinka mokantis įkurti ugnį – iš pradžių žmogus dūsta nuo dūmų ir ašaroja, tačiau tik taip išmokstama viską teisingai atlikti, – juk pasakyta: „Mūsų Dievas ryjanti ugnis“ (Žyd 12, 29), – todėl ašarojame ir sunkiu triūsu turime kurstyti savyje dieviškąją ugnį.

Kaip kartūs vaistai išvaro iš organizmo nuodingus gyvius, taip ir malda kartu su pasninku nuveja blogas mintis.

Gerai darote, jei vengiate pykčio, tačiau jei vis dėlto pasitaikė supykti, šv. Paulius draudžia šia aistra gyventi visą dieną, jis sako: „Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės!“ (Ef 4, 26). Ar lauksi, kol baigsis visas tau duotas laikas? Kam nekęsti to, kuris privertė tave sielvartauti? Ne jis tave įskaudino, bet piktasis. Nekęsk ligos – ne ligonio.

Ama Sinkletika – apie ją žinome iš Dykumos tėvų pamokymų (V a.). Ama Sinkletika gime Aleksandrijoje, labai gerbiamoje krikščionių šeimoje. Askezę Sinkletika ėmė praktikuoti dar tėvų namuose. Ji garsėjo puikiu išsilavinimu ir grožiu. Mirus tėvams, Sinkletika, pardavus turtą ir išdalinus vargšams, kartu su sese nerege atsiskyrė asketiniam gyvenimui. Aplink Sinkletiką ėmė burtis moterys, ji tapo jų dvasine vadove ir mokė vidinio gyvenimo.

***

Aukščiausiasis Valdove, Teodosijau (imperatorius), liepdamas pasirūpinti sunkia mano našta, kuri kėlė man daug rūpesčių, nuolankiam mano asmeniui parodei gerumą, kokio tegali nusipelnyti karalius ar užsitarnauti vyskupas. Pasielgtumėte dar geriau liepdamas atiduoti turto naštą vargšams ir bažnyčioms, nes aš daug meldžiausi, kad išvengčiau tuščiagarbiškumo, kuris gali kilti skirstant turtą, ir neapleisčiau tikrųjų turtų rūpindamasi materialiais.

Jei mano Karalius Viešpats Jėzus Kristus būtų norėjęs, kad gyvenčiau santuokoje su vyru, nebūtų netrukus po vedybų atėmęs mano vyro. Kadangi Jis žinojo, jog esu netinkama vedybiniam gyvenimui ir nesugebu įtikti vyrui, jis išlaisvino Nebridijų nuo ryšio su manimi ir išvadavo mane nuo šio sunkaus jungo ir tarnavimo vyrui, ir įkinkė mano protą į saldų susilaikymo jungą.

Olimpija gimė 365 m. imperijos pareigūno Seleuko šeimoje. Jauna liko našlaitė, paveldėjo didelį turtą ir daug žemių skirtingose provincijose. Olimpija gavo gerą išsilavinimą. Trumpą laiką buvo ištekėjusi už Nebridijaus, Konstantinopolio prefekto. Greitai jam mirus buvo apskusta sava giminaičiui imperatoriui Teodosijui, neva netvarkingai naudojanti savo turtą. Todėl Olimpija imperatoriui pateikė savo nepriklausomo mąstymo atsakymą laiškuose. Olimpija išdalino daug savo turto vargšams. Vyskupas Nektarijus ją įšventino Konstantinopolio katedros Hagia Sophia (Šventosios Išminties) diakone. Olimpijos gyvenime buvo nuolatinis mokymasis, malda, tarnavimas vargšams, ir asketinė dvasingumo praktika. Ją itin vertino teologiniuose pokalbiuose Jonas Auksaburnis už išmintį.

Visos ištraukos iš knygos – Laura Swan. Užmirštos dykumų motinos

Dalinkimės:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.