Žvaigždė | Adventas (II)

ŽvaigždėAntrąją Advento savaitę apsvarstome, ką Kalėdų kultūra gali mums pasakyti apie Jėzų? Nagrinėjame Kalėdų šventės ženklus ir susiejame juos su Kristaus tiesa.

Šį kartą pakalbėkime apie žvaigždę, kuri puikuojasi per visą šventinį laikotarpį aukščiausiame taške – ant eglės viršūnės, žemyn žvelgdama į mus ir kviesdama sekti ja, nelyg norėdama parodyti kažką svarbaus. Žvaigždėmis pasipuošia gatvių šviestuvai ir prekybos centrai. Kas tai? Kokia viso to kalėdinė prasmė?

Adventinis skaitinys:
Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų ir klausinėjo:
„Kur yra gimęs žydų karalius? Mes matėme Jo žvaigždę Rytuose ir atvykome pagarbinti Jį“.
Tai išgirdęs, karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė.
Jis sukvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto žinovus, ir teiravosi, kur turėjęs gimti Kristus.
Tie jam atsakė: „Judėjos Betliejuje, nes taip pranašo parašyta:
‘Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi mažiausias tarp Judo valdovų, nes iš tavęs išeis Valdovas, kuris ganys mano tautą – Izraelį’ „.
Tada Erodas, slapta pasikvietęs išminčius, sužinojo iš jų apie žvaigždės pasirodymo metą
ir, siųsdamas į Betliejų, tarė: „Keliaukite ir viską kruopščiai sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs Jį pagarbinčiau“.
Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn. Ir štai žvaigždė, kurią jie matė Rytuose, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis.
Išvydę žvaigždę, jie labai džiaugėsi. (Mt 2, 1-10)

Apmąstymas:
Evangelistas Matas pasakoja apie Betliejaus žvaigždę, kuri atvedė Rytų išminčius, žvaigždžių takų žinovus, pas Kristų – gimusį karalių Izraelyje, skirtą visoms tautoms. Žvaigždė simbolizavo užgimusiojo karališką prigimtį. Juk dangaus kūnų švytėjimas visais laikais įvairiose kultūrose buvo vertinamas kaip kitos, nežemiškos, bet dangiškos prigimties ir šlovės atspindintys. Todėl dažniausiai žmonės linko garbinti žvaigždes, tarsi nakties dievybes.

Kalėdų žvaigždės šiandien mums primena Kristų – rinktinį, karališkos ir dieviškos prigimties gimusįįj Mesiją, kurio gimimą pažymėjo nauja žvaigždė danguje. Nors žvaigždė nurodo į dievišką ir karališką gimusio kūdikio prigimtį, vis tik mes susiduriame su Kalėdų paradoksu. Kristus, karališko kraujo princas, gimsta mažame Izraelio karalystės miestelyje – Betliejuje, paprastoje dailidės šeimoje, tarp namų gyvūnėlių, tvartelyje. Tik tie, kas mokėjo skaityti dieviškuosius ženklus, galėjo perskaityti paslėptą Kalėdinį stebuklą ir atrasti neseniai gimusį Dievo sūnų bei jį pagarbinti.

Rytų išminčiai, pažinę žvaigždžių ženklus, pagarbino neseniai gimusį Kristų. Jie sekė Dievo duotu ženklu danguje, kuris juos atvedė į Betliejų. Štai ir čia, koks paradoksas? Dievo garbintojais tapo pagonys, astrologai, Rytų išminčiai, o ne Izraelitai, Rašto žinovai. Išminčiai gyveno labai toli Rytuose, nepriklausė Dievo tautai Izraeliui, nepažinojo Jo įstatymo, buvo svetimi Dievo pažadų išsipildymui.

Jie turėjo tik vieną galimybę suprasti Dievo kelią –mokėjo labai gerai „skaityti Dangaus knygą“ – žvaigždes – dangaus kūno ženklus. Nuo seno žinoma, kad Dievas prabilo žmonėms per Raštus, per gamtą ir Kristų. Tada išminčiai, tyrinėję dangų, pamatė naują karališką žvaigždę ir išskaitė šį ženklą – GIMĖ KARALIUS! Magai, supratę ženklą, susijaudino.. Karalius turėtų būti nepaprastas, nes dangaus ženklas buvo ypatingas, naujas, iškilmingas. Jie nusprendė leistis ilgon ir varginančion kelionėn, kad pasveikintų Gimusįjį. Išminčiai pakluso Apvaizdos vedimui per žvaigždę. Išsiruošė į ilgą ir tolimą kelionę, pasiėmė karalikšų dovanų ir iškeliavo sekdami žvaigžde… Tuo tarpu tie, kurie buvo visai šalia, izraelitai, Rašto žinovai, buvo nutolę savo širdyse nuo tiesos, nepastebėjo Dievo apreiškimo bei pranašystės išsipildymo meto.

Šiandien Kalėdų žvaigždė mums gali priminti Viešpatį Jėzų bei perspėti nelikti abejingiems Jo malonei, kaip toje kartoje, kai Jėzus gimė. Nors Rašto žinovai, pažinę Dievo Raštus, žinojo apie Mesiją gimstantį Betliejuje, nepaklausė Dangaus ženklo ir nutolo nuo Jo savo širdyse ir gyvenime. Nebūkime dvasiškai apatiški, abejingi ir tingūs per šias šventes. Pasklaidykime dangaus knygą – Šventąjį Raštą. Žvelkime į užgimstančią Žvaigždę su tikėjimu, viltimi ir meile. Pasitarnaukime Dievui įvairiais būdais. Garbinkime Jį bažnyčioje, dėkokime vieni kitiems, pradžiuginkime sielvartaujančius, lankykime savo tėvus ir artimuosius. Rytų išminčiai atpažino Kristų ir Jam nusilenkė! Per šias Kalėdas nusilenkime ir mes savo širdyse Jam – Betliejaus skaisčiai žvaigždei!..

Tegul visos šventinės žvaigždutės primena, kad amžinoji Žvaigždė jau užtekėjo kartą ir visiems laikams!

Malda:
Kristau, Tu esi mano skaisčiausia Betliejaus žvaigždė, kuri skelbia, kad žemėje gimė Mesijas. Noriu sekti Tavimi, kaip išminčiai sekė žvaigžde, kad pažinčiau Tavo takus savo gyvenime. Garbinu Tave, Dieve, savo širdyje ir gyvenime. Amen!

Dalinkimės:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.