Trumpa Šventosios Dvasios teologija

trejybeBažnyčios periodas dar kitaip yra vadinamas Šv. Dvasios laikotarpiu, kuomet Sekminių dieną, nužengus Šv. Dvasiai ant „kiekvieno kūno“, gimė Jeruzalės bažnyčia.

Nuo to laiko Šv. Dvasia glaudžiai bendradarbiauja ir betarpiškai veikia krikščionių bei bažnyčios gyvenime. Ji dalyvauja žmogaus atgimime ir tikinčiojo naujo gyvenimo kūrime. Taip pat ir bendruomenės dvasiniame statydinime.

Mūsų bendruomenėje Šv. Dvasia išpažįstama trečiuoju Dievo Trejybės Asmeniu. Ji nėra mums beasmenė jėga ar Dievo Tėvo galybė. Ji turi Dievo ir asmens ypatybes, bei atlieka Dievo darbus.

Ji – Dievas, kaip Tėvas ir Sūnus yra Dievas. Garbiname ne tris Dievus, bet vieną, trijuose Asmenyse. Nė vienas iš jų nėra didesnis ar mažesnis, aukštesnis ar žemesnis. Tikime, kad kiekvienas turi atskirus uždavinius ir tikslus, tačiau sudaro vientisą dievybės visumą. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti žmogaus išgelbėjimą: Tėvas patraukia (niekas negali ateiti pas Sūnų, jei Tėvas jo nepatrauks), Sūnus gelbsti (kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą), Dvasia atgimdo ir pripildo (kas negims iš naujo, iš vandens ir Dvasios, neregės Dievo karalystės).

Ji – asmuo. Šv. Dvasia turi asmens savybes ir veikia kaip asmuo. Ji mąsto, pažįsta, šlovina, dalija kaip patinka, kalba, ateina į pagalbą mūsų silpnumui, guodžia, moko, ragina… Be to su Ja galime pasielgti kaip su asmeniu: įžeisti, nuliūdinti, apgauti.

Kadangi Šv. Dvasia yra Dievas, Ji – amžina. Jos veikimą pripažįstame visais Biblijos periodais išganymo plane, žmonijos istorijoje. Ji veikė žemės bei pasaulio sukūrime ir veiks eschatologinės karalystės kūrime. S.T. laikotarpiu Dvasia nužengdavo ant tam tikrų asmenų (teisėjų, pranašų, karalių), kuriuos pripildydavo jėga atlikti tam tikrus darbus.

Kristaus tarnavimo periode Šv. Dvasia dalyvavo Jėzaus prasidėjime, nužengė balandžio pavidalu Jėzui išeinant į tarnavimą, veikė tarnystės metu Savo galia ir prikėlė Dievo Sūnų iš numirusių. Nuo Sekminių dienos prasidėjo nuostabi Šv. Dvasios epocha. Ji ne tik nužengė kaip S.T., bet ir apsigyveno kiekviename atgimusiame žmoguje. Toks Šv. Dvasios veikimo skirtumas tarp S. T. ir N. T. laikotarpių. Tada ji veikė nužengdama atskiriems darbams nuveikti, o dabar Ji pasilieka žmoguje, kuris yra Šv. Dvasios šventykla. Tada Ji pripildydavo Izraelio padangtę ir tai reikšdavo, kad Dievas tarp mūsų, o dabar Dvasia pripildo kūno padangtę ir tai reiškia, kad Jis yra mumyse.

Mūsų dienomis Šv. Dvasios funkcijos ir uždaviniai yra daugeriopi. Šiandien sunku įsivaizduoti krikščionio ir Kristaus bažnyčios gyvenimą be Jos. Ji dalyvauja žmogaus atgimime (Jn 3, 5-6), Ji įtikina dėl nuodėmės pasaulį (Jn 16, 8), Dvasia apreiškia ir moko dvasinių tiesų (Jn 14, 26; 1 Kor 2, 10-12), Ji užtikrina mūsų išgelbėjimą (1 Jn 5, 13-14); Dvasia šlovina Jėzų (Jn 16, 14; 1 Kor 12, 3), Ji guodžia sunkumuose (Jn 14, 16), Ji teikia sugebėjimus ir galią liudyti apie Kristų (Apd 1,5,8), Dvasia padeda melstis (Ef 6, 18; Rom 8, 26), Dvasia teikia dovanas kiekvienam tikinčiam bendruomenės ir visuomenės labui (1 Kor 12, 4, 7-11), Ji veda Dievo vaikus pagal Dievo valią (Rom 8, 14), Dvasia subrandina Dievo karalystės vaisius tikinčiuosiuose (Gal 5, 22-23), Šv. Dvasia veikia ir kalba tikinčiojo gyvenime per Dievo Žodį (Ef 6, 17) ir kt. Taigi Šv. Dvasia ir Jos pagalba reikalinga kasdien!

2003, spalis

Dalinkimės:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.