Trumpa išganymo teologija

sirdisNėra nieko nuostabesnio kaip būti sutaikytam su Dievu, patirti slegiančių nuodėmių atleidimą, nuodėmingos prigimties panaikinimą bei turėti viltį, kad gyvensi Jėzaus šlovėje per amžius.

Tokį vidinį išgelbėjimo užtikrintumą gali turėti žmogus, kuris patyrė Dievo gelbstinčią malonę.

Mes tikime, kad kiekvienam žmogui, gimusiam į šį pasaulį, reikalingas Dievo išgelbėjimas iš nuodėmės. Anot Rašto: „Nėra teisaus, nėra nė vieno. Nėra išmanančio, nėra kas Dievo ieškotų. Visi paklydo ir tapo netikusiais; nėra kas darytų gera, nėra nė vieno!“ (Rom 3, 10-12). Žmogus yra nuodėmingas, dėl Adomo nuodėmės veikiančios jame. R. C. Sproulas tiksliai pastebėjo kaip nuodėminga prigimtis veikia mus: „mes esame nusidėjėliai ne todėl, kad nusidedame; mes nusidedame todėl, kad esame nusidėjėliai“. Todėl žmogus, sugedusios prigimties, negali sau padėti. Gero trokšti sugeba, bet padaryti ne. Įvairios žmogaus pastangos pasiekti išgelbėjimą savo jėgomis, baigiasi tuščiai, nes pirma, reikia gimti į Dievo karalystę, kai pakeičiama prigimtis, o tada atlikti gerus darbus, kuriems yra pašauktas Dievo valia. Geri religingi darbai ar bažnytinės apeigos, geranoriškos pastangos negali panaikinti nuodėmės, kuri žmogų atskiria nuo švento Dievo. Nuosavo teisumo darbai neatstato nutrūkusio santykio su Dievu.

Tačiau Dievas myli žmogų ir trokšta bendrystės su juo. Apie savo išganymo kelią per nekaltą auką už nuodėmes, Jis praneša per Senojo Testamento teisiuosius ir pranašus. Tad šią nuodėmės problemą Jis išsprendžia pilnatvės metui atėjus, per Savo Sūnaus atperkamąją auką ant kryžiaus. Kristaus kryžiaus mirtis – kaina už žmogaus nuodėmės prigimtį. „Be kraujo praliejimo nėra atleidimo“ (Hbr 9, 22). Kristaus kryžiuje įvykdomas žmogaus sutaikymas su Dievu, bei jo išteisinimas.

Kaina sumokėta, išteisinimas įvykdytas. Belieka žmogaus atsivertimas ir atgimimas į Dievo karalystę. Žmogaus atsivertimas vyksta tuomet, kai jis pripažįsta ir suvokia savo nuodėmingumą, kai širdyje gręžiasi nuo nuodėmės į Dievą. Tai pirmoji išgelbėjimo sąlyga – suvokti, jog esi nusidėjėlis, atgailauti, atsiversti. „Nuo to laiko Jėzus pradėjo pamokslauti, skelbdamas: “Atgailaukite, nes prisiartino dangaus karalystė !“(Mat 4, 17).

Žmogaus išgelbėjime dalyvauja Dievas. Tikime, kad išgelbėjimas yra Dievo malonės dovana. Todėl antroji išgelbėjimo sąlyga – tikėti Jo gelbstinčia ir išteisinančia malone – Kristaus auka ir prisikėlimu – išgelbėjimo dovana. „Jei lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas“ (Rom 10, 9).

Tikime, kad visame žmogaus išgelbėjimo procese dalyvauja Dievas:

1. Jis veda savo Dvasia žmogų prie atgailos ir atsivertimo, kai širdis suvokia nusidėjėlio padėtį ir gailisi dėl nuodėmių.

2. Jis dovanoja išgelbėjimo malonę tikinčiam Kristaus aukoje ir prisikėlime.

3. Galiausiai, Jis atgimdo Savo valia (Jn 1, 13) per Šv. Dvasią (Jn 3, 5-6) ir Dievo Žodį (1 Pet 1, 23). Nes niekas negali įeiti į Dievo karalystę, būti Dievo vaiku ir turėti amžinojo gyvenimo viltį, nebūdamas pagimdytas Tėvo valia ir Jo noru iš Žodžio sėklos, veikiant Šv. Dvasiai. Atgimdytas žmogus yra Dievo vaikas – naujas kūrinys Jėzuje Kristuje, pašauktas geriems darbams.

2003, spalis

Dalinkimės:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.