Šventosios Dvasios festivalis Šiauliuose – ŠIMTMEČIO TAUTŲ SEKMINIŲ ŠVENTĖ

Š. m. gegužės 19 d., Šiaulių mieste po atviru dangumi (Talkšos ežero pakrantėje), įvyko Sekminių šventė, tampanti gražia miesto tradicija. Jau antrus metus susibūrėme kartu sutikti Sekmines. Trokštame, kad mūsų miestas taptų Sekminių miestu, kuriame plevena Šventoji Dvasia, o žmonės jame jaustųsi, kaip viena šeima, ir gyventų mylėdami vieni kitus, gerbdami skirtumus bei draugaudami.

Šių metų šventės idėja

Šventei pradėjome ruoštis kovo mėnesio viduryje Šiaulių ekumeniniame dvasininkų susitikime Šv. Jurgio parapijos namuose. Iki pat Sekminių rinkomės kiekvieną savaitę pasitarti, derintis ir melstis. Mes, grupelė dvasininkų ir tikinčiųjų entuziastų, organizavusių pernai metų ekumenines Sekmines mieste, ėmėme svarstyti bei melstis už šių metų Sekminių šventės viziją. Ką Viešpaties Dvasia norėtų mums pasakyti ir atlikti mūsų mieste?

Prisiminėme Naujojo Testamento istoriją iš Apaštalų darbų 2 skyriaus, kuomet Šventoji Dvasia nužengė ant 120 Jėzaus mokinių Jeruzalėje, kai joje per žydų Sekmines susirinko daugybė pamaldžių žmonių iš įvairių tautų. Tada apaštalai prašneko įvairiomis kalbomis kiekvienai tautai suprantamai skelbdami didžius Dievo darbus. Ši istorija mus „užkūrė“. Tad nusprendėme pakviesti mūsų miesto tautines draugijas kartu sukurti tikėjimo, Dvasios ir bendrystės šventę tarp mūsų miesto bažnytinių ir tautinių bendruomenių. Mūsų tikslas buvo kviesti bendruomenes išeiti iš joms įprastų vietų, žengti ne vieną, bet net kelis žingsnius toliau už savo sienų ribų ir ateiti į vieną miesto erdvę, pamatyti vieni kitus, mokytis taikingai priimti skirtumus ir mylėti. Lietuvos istorija liudija, jog šimtmečiais įvairios tautos ir religijos taikingai sugyveno, kartu dirbo ir kūrė mūsų tautoje. Todėl šių metų Sekmines skyrėme atkurtos Lietuvos šimtmečiui, bendrystei ir draugystei su mūsų mieste gyvenančiomis tautomis ir Šventajai Dvasiai, kuri neatsižvelgia į asmenį ar tautą, bet aplanko visus, kurie trokšta Dievo malonės. Taip gimė bei susiformavo ŠIMTMEČIO TAUTŲ SEKMINIŲ idėja.

Šventosios Dvasios apgaubti

Sekminių šventė (19 d.) įsiliejo į bendrą muzikos ir kultūros upę, nes mieste taip pat vyko gatvės muzikos diena ir muziejų naktis. Centre įvairavo kultūrinės programos, o gražioje ežero pakrantėje ant didžiulės lauko pakylos vyko džiugi krikščioniškų bendruomenių, tautinių draugijų ir visos miesto bendruomenės šventė – ŠIMTMEČIO TAUTŲ SEKMINĖS. Mūsų šventės išvakarėse toje pačioje erdvėje buvo atidaryta Spartakiada, kurios organizatoriai – Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centras kartu su Šiaulių miesto savivaldybe, tapo ir ŠIMTMEČIO SEKMINIŲ partneriais. Vos tik pasibaigus Spartakiadai, Sekminių šventę pradėjome 17 val., kuri tęsėsi iki 23 val. Viso vakaro metu „pynėme pynę“ iš nuostabios instrumentinės muzikos, įvairių tautų dainų, giesmių, sveikinimų ir pasisakymų, tylos ir ramybės laiko, Šventojo Rašto skaitinių, maldų ir šokių.

Šventę sudarė trys dalys. Pirmojoje dalyje, kurią vedė Jūratė Šivickienė (Asociacijos „Draugystės šviesa“ pirmininkė) ir dr. Edvardas Gribačiauskas (Šiaulių universiteto dėstytojas), pasirodė gausus būrys muzikantų, dainininkų, bažnyčių šlovintojų ir atlikėjų: Asociacijos „Draugystės šviesa“ ansamblis – kapela, ukrainiečių bendrijos „Karpatai“ dainininkė, rusų kultūros centro studijos dainų ir šokių grupė „Kalina“, Sandoros mokyklos vaikų ansamblis, Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis“ ir katalikų bažnyčios šlovinimo grupės, atlikėjai ir artistai Afgatas Kadirkulovas, Arnoldas Jalianiauskas ir daugelis kitų. Šis margaspalvis koncertinis audinys buvo sunertas iš skirtingų dvasinių ir kultūrinių patirčių siūlų. Klausytojams taip pat buvo nauja patirtis pamatyti, kaip gali gražiai derėti tikėjimas ir kultūra, jų įvairovė ir gausa, kai vyrauja draugystės, pagarbos ir meilės atmosfera. Pirmoji dalis baigėsi sesės Liaudijos giesme / malda „Viena Tavyje“ organiškai prijungdama antrąją – bendrų maldų ir Rašto skaitinių dalį.

Antroji renginio dalis buvo skirta tautinių bendrijų ir bažnyčių vadovų sveikinimams, Atgailos ir sutaikinimo intencijoms / maldai bei Šventojo Rašto skaitiniams, bendroms maldoms, kūrybinėms ir šlovinimo giesmėms. Šią dalį vedė kunigas Vidas Bernardas Sajeta ir aš, pastorė Anželika Krikštaponienė. Pradžioje prisimindami praeitų metų vienybės ir džiaugsmo bendrystės patirtį, pristatėme šių metų Sekminių idėją ir kvietėme visus būti atviriems Šventosios Dvasios prilietimui, kuris gali skirtingai pasireikšti: ir atleidimu, ir atgailos patyrimu, vidiniu išgydimu ir Dvasios padrąsinimu.

Toliau vyko dalyvių sveikinimai ir skirtingų bažnyčių bei bendrijų vėliavų įnešimas-pagerbimas. Daugelis mūsų svečių sveikino mus su švente ir linkėjo klestėti gražiai užsimezgusiai bendrystei, Dievo meilei ir atleidimui. Pirmieji pasveikino miesto šeimininkai – Šiaulių savivaldybės tarybos narys Gediminas Beržinis, pabrėždamas, jog tai ką matome ir išgyvename kartu susibūrę vienoje miesto erdvėje yra tikriausias Dievo stebuklas, kurio negalime pasiekti be Jo veikimo. Vėliau kalbėjęs armėnų bendrijos pirmininkas Rafik Kazarjan džiaugėsi idėja kartu švęsti Sekmines krikščionims ir skirtingų tautų žmonėms, nes, anot jo, religiniai karai, tebevykstantys skirtingose tautose išlieka patys nuožmiausi. Tuo tarpu kitokio asmens supratimas skleidžia meilės ir taikos nuostatas. Asociacijos „Draugystės šviesa“ vadovė Jūratė Šivickienė pastebėjo didelę vertę tokios šventės, kuri sėja draugiškumo sėklas, o Natalija Bessarab – rusų kultūros centro vadovė – linkėjo toliau bendrauti ir nesustoti. Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis priminė, kad žydų bendrija gyvuoja Šiauliuose 30 metų po jos atsikūrimo. Jis pabrėžė, jog nei vienas žmogus negali būti smerkiamas dėl įsitikinimo ar tautos, jog blogiausia, kas galėjo įvykti tautoms – tai Holokausto neganda, kuri jokiu būdu niekam neturi pasikartoti. „Šiaulių veikliųjų žmonių bendrija“ nuo pat pradžių aktyviai rėmė ir palaikė Sekminių šventės idėją Šiaulių mieste. Nuo evangelinių bažnyčių pasisakė Laisvųjų krikščionių pastorius Valdas Vaitkevičius, kad tokios šventės kuria mieste saugesnę aplinką gyventi ir dirbti, įkvepia pozityviai vertinti vienas kitą. Mesijinių žydų rabinas iš Peterburgo Andrej Vdov ragino tikėti Dievo gydančia ir laiminančia ranka virš Lietuvos miestų ir visuomenės, o Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis visus kvietė būti susitaikymo evangelijos nešėjais.

Po trumpų pasveikinimų kun. Vidas ir aš visus vedėme link Susitaikymo maldos dalies. Kun. Vidas pastebėjo, kad kiekvieno žmogaus širdis, o dar labiau Bažnyčios ir tautų istorija yra pažymėta skaudžių genocido, tremties, Holokausto, religinės ar ideologinės neapykantos žaizdomis. Daugelis žmonijos istorijos puslapių parašyti nekaltų žmonių krauju. Todėl jis kvietė prisiminti žuvusius uždegdamas simbolinę atminimo ugnį, sudėtą iš 50 žvakių – lygiai tiek, kiek turėjo praeiti dienų po Kristaus prisikėlimo iki Sekminių. Aš, toliau tęsdama mintį, pabrėžiau, kad ir šiandienos Bažnyčios bei tautų gyvenimus tebevagoja tos pačios nepakantumo žaizdos. Pateikdama keltą skaičių, siekiau parodyti tokių žaizdų platų mąstą. Nūdienos Bažnyčioje yra per 100 000 kankinių (apie tai paskelbė popiežius Emeritas Benediktas XVI), kurie buvo žiauriai nukankinti ir mirė patyrę smurtines mirtis dėl savo įsitikinimų, ypatingai Afrikos ir Artimųjų Rytų regionuose. O Pasaulinis Evangelikų Aljansas skelbia, jog 200 mln. krikščionių nuolat patiria žmogaus teisių pažeidimus dėl savo įsitikinimų artimoje aplinkoje, darbe, valstybėje. Tad manoma, kad krikščionybė šiandien išlieka labiausiai persekiojama religija žemėje, tai sudaro maždaug 80% visų religinių persekiojimų. Svarbu, kad toji neapykantos ir nepakantumo sėkla būtų atpažinta pačioje užuomazgoje – mūsų širdyse ir artimoje aplinkoje, kai kyla nepakantumas artimo skirtumams. Tik Dievo meilė išgydo širdis nuo noro pirmauti ir nekęsti kito vien dėl jo skirtumų ar pasiekimų. Laimė – tai būti savimi, meilė – tai, kai kitiems leidžiame būti savimi.

Po mūsų įvado kiekvienas vadovas išsakė trumpą intenciją arba maldą bei uždegė atminties žvakes už žuvusias Holokausto, genocido, tremties, religinio nepakantumo aukoms atminti. Tylos minute pagerbėme aukas ir apmąstėme sužeidimų mastelius. Po to sugiedojome hebraišką giesmę „Shalom“. Vyskupas Eugenijus vedė atgailos ir vidinio išgydymo maldą: Viešpatie, mes trokštame atleisti visiems ir viską! / Viešpatie, meldžiame Tave, kad ir kiti mums viską atleisti galėtų! Po jos visi susirinkusieji į šventę linkėjome vieni kitiems ramybės, dalinomės ja iš širdies į širdį, kad nepakantumo sienos griūtų.

Vėliau sekė skaitiniai, maldos ir giesmės apie Šventąją Dvasią, viskas atliekama įvairiomis gimtosiomis kalbomis. Jautriu Dvasios dvelksmu ypač pasižymėjo atliekamos stačiatikių tėv. Olego Štelmano baladės. Troškome, kad mūsų širdys liepsnotų dieviškos meilės ugnimi ir uždegtų mus, skirtingų bažnyčių tikinčiuosius bei įvairių tautų žmones, sutaikinimo misijai. Visas renginys buvo kaip gyvas kūnas – alsavo brolišku ir seserišku sutarimu, nurimdavo tyliame susitaikyme, tada pakildavo vaiskiu Dievo šlovinimu, apsijungdavo tvirtu Dievo žodžiu, buvo apšviestas aiškia pranašiška dvasia bei užtarimu vienas už kitą. Šventę apvainikavo mūsų svečiai – mesijiniai žydai iš Peterburgo ir Tichvino pakvietę žmones šokti rateliuose, garbinti Dievą džiugiai, visa savo širdimi ir judesy. Šventės metu vaikų klubas „Galimybių sala“ ir bažnyčios „Tiesos žodis“ savanoriai ir pedagogai vedė užsiėmimus vaikams, kurių metu mažieji šventės dalyviai pasigamino Gerosios žinios penkių spalvų apyrankę, o asociacija „Draugystės šviesa“ visus susirinkusius vaišino ant laužo išvirta koše bei užplikyta karšta arbata.

Sutemus dar ilgai tęsėsi šokiai ratelyje, girdėjosi juokas, klegesys, skambėjo padėkos, o margaspalvių vėliavų švelnus plevenimas jomis mojuojant plačiai ir erdvei priminė, kad Šventoji Dvasia sklando tarp visų mūsų. Laukta Dievo Dvasia pripildė mūsų širdis sutaikinimo, džiugesio, broliškos ir seseriškos malonės.

Ateik, Šventoji Dvasia, ateik ir pripildyk mūsų širdis, šeimas ir miestus savo nuostabiu buvimu. Tegul Šiauliuose dega Sekminių – Šventosios Dvasios ugnis!

Iki kitų metų! 🙂

Nuotraukos Gintauto Tumulio

Daugiau nuotraukų, spauskite čia.

Dalinkimės:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.