Skaitymo malonumas ir naudingumas

knyga-ir-gelesKai pamatau knygas, visada jaučiu pačius maloniausius jausmus. Čia pat mintyse susikuria jauki atmosfera, medaus skonis gomury, kutena nosį kvapnių žolelių arbatos aromatas.

Susisuku šilto pledo glėbyje, girdžiu ramų knygos lapų šnarėjimą ir patiriu sieloje tekančią minčių bei žodžių gyvąją srovę… PALAIMOS AKIMIRKA…Ragauju pasakojimų, atskirų frazių, sakinių ir žodžių skonį… TYLA… UŽGNIAUŽIU KVAPĄ…

Kiek galiu save prisiminti, knyga buvo neatskiriama mano savasties ir gyvenimo dalis. Gimiau šeimoje, kurioje visi mėgo skaityti, ir tėtis, ir mama, ir vyresnis brolis. Tėvai keldamiesi iš Sibiro gyventi į Lietuvą parsigabeno knygų prikimštus penkis odinius, sunkiai iš vietos pajudinamus, lagaminus. Mūsų trijų kambarių sovietinės statybos bute knygos gulėjo visur, jomis buvo nukrauti visi namų kampai. Kai kurios iš jų puikavosi lentynose, ant stalų. Kai ten ėmė stigti vietos, jos tyliai gulėjo lūkuriuodamos savo valandos ant palangių, po lova, prie veidrodžių. Akivaizdu, tame butelyje joms visoms buvo per ankšta,.. bet ne mūsų širdyse.

Šiandien jau savo namuose džiaugiuosi nemenka tėvų sukaupta knygų biblioteka. Peržvelgdama jas, atsimenu tas jaukias skaitymo valandas su mama, užuodžiu tėčio parvežtų naujų knygų kvapą, vartau brolio visiškai suskaityta Džeko Londono rinktinę. Kadangi augau dvikalbėje šeimoje, nuo kūdikystės girdėjau skaitomas pasakas dvejomis kalbomis: lietuvių ir rusų. Mintimis nusikeldavau į stebuklingų ir šiltų istorijų, įdomių nuotykių pasaulį, įsijausdavau į jų herojus, patirdavau tapačius jiems išgyvenimus: spurdantį džiaugsmą ir kaip rūką išplaukusį liūdesį, smalsumo virpulį ar baimės šiurpulį. Kai paūgėjau ir išmokau skaityti, lėkdavau į biblioteką sklaidyti ir namo parsinešti dar daugiau knygelių, kurių nebuvau skaičiusi. Taip pat knygomis mėgdavome keistis su klasės draugėmis.

Paauglystės amžiuje pamėgau bendrą garsų skaitymą. Su mama vakarais balsu skaitydavome lapas po lapo prancūzų, anglų ir amerikiečiu autorių istorinius bei nuotykinius romanus. Po to aptardavome siužetus, herojus, epochų laiko dvasią, madas, gyvenimo manieras ir elgesį. Su draugais pamėgome poeziją. Tada, draugų tarpe, buvo gana populiarūs ir dažni arbatos bei žvakių vakarėliai „su poetais“ Maironiu, V. Mykolaičiu – Putinu, V. Mačeriniu, B. Brazdžioniu, S. Nėrimi, J. Marcinkevičiumi, A. Mickevičiumi, D. G. Baironu, V. Šekspyru, S. Jeseninu, A. Achmatova, A. Bloku, M. Cvetajava ir kt. Nardėme jų romantizme, kartu kentėjome dramų verpetuose, raižėme kaip reaktyvinai lėktuvai minties platybėse ir kėlėme egzistencinius klausimus. Poetų tekstai „kaip niekas kitas tuomet suprato“ mūsų jaunatviškas emocines audras, maištingumą ir polėkį. Neabejoju, kiekviena jauna karta turi savo poetus, kurie prabyla į jaunuolio sielą jo kalba, jo kultūros kontekste.

Vėliau prasidėjo dvasinių paieškų etapas ir Šventojo Rašto skaitymas. Biblija nustebino mane savo paslaptingais Sukūrimo istorijos, pranašysčių ir Apreiškimo tekstais, pakerėjo vaiskia ir gilia išmintimi, Jėzaus betarpiškumu, tikėjimo dovana. O kiek įdomių pokalbių tada Šv. Raštas sukėlė mūsų, bendraamžių, tarpe apie sielos amžinumą, Dievo asmenį, žmogaus nuopuolį.

Kai pati tapau mama, nors gyvenimas neįsivaizduojamai prasiplėtė į įvairias sritis, nenustojau vaikščioti knygų puslapiais ir vestis kartu savo vaikus. Pradžioje su dukra, po to sūnumi, o dabar su mažiausiuoju, kas vakarą leidžiamės į stebuklingas keliones knygų puslapiais.

Knygų man reikia daug ir įvairių. Niekada negalėjau ir dabar negaliu skaityti vienos knygos arba pasinerti tik į vienos kategorijos tekstus. Esu iš tų žmonių, kurie mėgsta lygiagrečiai skaityti ne mažiau nei penkias skirtingas knygas. Po ranka visada turi būti Biblija ir dvasinės Dievo artumo praktikos knyga, kuri statydina bendrystę su Dievu, taip pat teologinė – maitinanti kognityvųjį pažinimą ir tikėjimą, tada dar psichologijos atradimai, knygos apie šeimą ir, žinoma, būtinai grožinė knyga, kuri pakeri autorių valdomos plunksnos lengvumu, meistriškumu, nelyg čiuožėjų dailiai ir plastiškai atliekamų figūrų ant ledo.

******

Įprotis skaityti yra didžiulis džiaugsmas, kūrybos dirbtuvė ir vaizduotės lavinimas. Skaitymas ne tik skatina ir lavina protinę veiklą, bet leidžia nuolatos pažinti save, Dievą ir gyvenimo dėsnius, turtėti dvasia ir išmintimi. Jis, neabejotinai, kaip ir muzika ar kita pozityvi kūrybos išraiška, gydo širdį ir leidžia išvengti niūrios vienatvės. Knygos mūsų gyvenime užima tiek pat daug vietos kaip ir darbas, bendravimas, ar kita veikla.

Jau galėjome įsitikinti, kad skaitymas, nepaisant šiuolaikinių technologijų, išlieka populiarus. Knygų leidėjai ne tik didina leidžiamų knygų skaičių, bet atsižvelgia ir į kokybę. Kai knygynuose ar mugėse peržvelgiame margaspalves knygynų lentynas, kaskart galime pamatyti naujų knygų. Tiesa, ne kiekvieną dieną pasirodo gera knyga, tačiau vis dažniau atsiranda knygų, kurioms neįmanoma atsispirti.

Žemiau pateiksiu septyniolika priežasčių, kodėl verta skaityti knygas mums patiems ir savo vaikams. Medžiagą parengė Donata Adriuškevičienė pagal The Swedish Academy of Children‘s Books

17 priežasčių skaityti knygas:

1. Knygos mums padeda lavinti kalbą ir žodyną. Jos moko mus išreikšti save ir suvokti, ką kiti žmonės sako ir rašo.

2. Knygos lavina mūsų mąstymą. Jos teikia mums naujų sąvokų ir naujų idėjų. Knygos praplečia mūsų supratimą.

3. Knygos žadina vaizduotę ir moko mus atrasti savo vidaus pasaulį.

4. Knygos suteikia žinių apie kitas šalis ir kitokį gyvenimo būdą; apie gamtą, technologijas, istoriją ir apie viską, kas vyksta šiame pasaulyje ir galėtų mus dominti.

5. Knygos ugdo mūsų emocijas ir gebėjimą įsijausti. Jos tobulina mūsų gebėjimą atsidurti kito žmogaus vietoje.

6. Knygos gali mums suteikti jėgų ir įkvėpimo. Jos gali mus linksminti ir jaudinti, priversti juoktis ar verkti. Knygos taip pat gali mus nuraminti.

7. Knygos gali kelti naujus mus dominančius klausimus ir skatinti apie juos mąstyti.

8. Knygos mus moko etikos: kas yra teisinga ar neteisinga, gera ar bloga.

9. Knygos gali paaiškinti tikrovę ir padeda suvokti, kaip dalykai yra susiję.

10. Knygos gali parodyti, kad egzistuoja nebūtinai vienintelis atsakymas į klausimą, o daugelis dalykų gali būti matomi iš skirtingų pusių. Jos gali parodyti būdų, kaip spręsti problemas nenaudojant prievartos.

11. Knygos padeda suvokti save. Jos stiprina mūsų pasitikėjimą savimi, mes suprantame, kad ir kiti mąsto, patvirtina kad tai, kaip mes reaguojame į dalykus ir jaučiame, yra gerai.

12. Knygos padeda suprasti kitus. Kitų kultūrų ir laikmečių knygų skaitymas bei suvokimas, kad autorių mintys ir jausmai gali būti tokie patys kaip mūsų, ugdo toleranciją ir padeda kovoti su išankstiniais nusistatymais.

13. Knygos – puiki draugija, praskaidrinanti vienatvę. Jas lengvai galima pasiimti ir skaityti bet kur. Knygas galima pasiskolinti iš bibliotekos, jų nereikia įjungti į maitinimo tinklą.

14. Knygos perteikia dalį mūsų kultūros paveldo. Jos suteikia bendras skaitymo patirtis ir bendrus atskaitos taškus.

15. Gera vaikų knyga gali būti skaitoma garsiai, kad ir jaunas ir vyresnis žmogus galėtų ja mėgautis. Knygos gali būti tarpininku tarp kartų.

16. Vaikų knygos yra mūsų pirmasis kontaktas su literatūra – bekraščiu pasauliu, besitęsiančiu visą gyvenimą. Todėl gyvybiškai svarbu, kad pirmasis kontaktas padėtų pamilti knygą, atskleistų gerąsias jos puses.

17. Vaikų knygos padeda turtinti šalies kultūrą. Knygos gimsta daugelio žmonių darbo dėka: autorių, iliustruotojų, vertėjų, leidėjų, grafikos dizainerių, spaustuvininkų, kritikų, knygų pardavėjų, bibliotekininkų… Vaikų knygos gali sudaryti svarbią eksporto dalį, kuri duoda pelną ir kuria gerą reputaciją užsienio šalyse.

Mokslas ir tikėjimas – prieštara ar dermė?
Mokymosi iššūkiai ir džiaugsmai

Dalinkimės:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.