Reformacijos dienai paminėti. M. Liuterio laiškas Vokietijos valdytojams

M. Liuterio laiškas Vokietijos valdytojamsKasmet spalio 31 d. dauguma pasaulio evangelinių bažnyčių pažymi Reformacijos dieną. Jos metu prisimenamas visoje Europoje kilęs dvasinis, religinis atsinaujinimo sąjūdis Bažnyčioje ir visuomenėje, kai 1517 m. Vitenberge Martynas Liuteris paskelbė 95 tezes, prikaldamas jas prie bažnyčios durų. Ši data ir laikoma Reformacijos pradžia.

Savo tinklaraštyje siūlau kelias nedideles publikacijas pažymėti Reformacijos įvykius ir nuopelnus šiandienos Europai.

M. Liuterio Laiškas visos vokiečių žemės miestų valdytojams, kad jie privalo steigti ir palaikyti krikščioniškas mokyklas (1524 m.)

Susipažinus su keliais Martyno Liuterio traktatais apie to meto švietimo problemas ir galimus sprendimo būdus, norisi pastebėti, jog reforamtorius juose išryškėja, kaip šiuolaikinės bendrojo lavinimo švietimo sistemos tėvas.

Paminėsiu kelis štrichus apie istorinę aplinką, kurioje buvo parašytas laiškas Vokietijos miestų valdytojams.
Tuo metu jau buvo praėję 3 metai po M. Liuterio ekskomunikavimo (atskyrimo) nuo katalikų bažnyčios. Šį laišką reformatorių paskatino parašyti Vokietijoje įsivyravusi  švietimo ir mokyklų krizė. Švietimo tematika jis parašė du traktatus – pirmasis, Laiškas Vokietijos miesto valdytojams… (1524 m.), antrasis, Pamokslas apie tai, kad vaikus reikia leisti į mokyklas (1530 m.) – nors, pastebėtina, kad apie švietimo problemas užsimina daugelyje savo rašto darbų.

Kas buvo būdinga M. Liuterio laikų švietimo ir mokyklų krizei?
1. Užsidarinėjo vienuolynų ir pradinės mokyklos;
2. Vyravo pasenęs scholastinis mokymo būdas;
3. Ryškėjo žemas mokytojų išsilavinimas;
4. Miestuose paplito neišsilavinusių žmonių gausa;
5. Dominavo tėvų nenoras leisti vaikus į mokyklas, dėl patirto mokymo nenaudingumo (jei vaikai nebus dvasininkais, kam jiems vienuolių mokykla, – perfrazuoja tėvus M. Liuteris).

Visas tas problemas M. Liuteris, siekdamas Vokietijos gerovės, iškelia savo laiške miesto valdytojams. Reforamtorius kviečia juos imtis atsakomybės už krikščioniškų mokyklų steigimą:
1. Liuteris iškelia miesto valdytojams bendrojo lavinimo idėją, jog švietimas taptų prieinamas visiems, tame tarpe ir vargingiems vaikams, berniukams ir mergaitėms. Jis vienas iš pirmųjų Europoje iškelia tokį bendrojo lavinimo poreikį. Aukščiausia miesto gerovė, klestėjimas ir galia slypi tame, priklausomai, kiek miestas turi tyrų, išsilavinusių, protingų, garbingų ir išauklėtų miesto piliečių (Chrestomatija,100 psl.).
2. Jis pastebi jaunus išsilavinusius žmones, kurie galėtų būti puikiais mokytojais naujai kartai.
3. Liuteris ragina skirti miesto mokesčių lėšas mokyklų išlaikymui, taip kaip jos skiriamos miesto gerovei, kelių tiesimui, karo reikmėms, religinėms apeigoms.
4. Reformatorius plačiai nurodo dėstomų dalykų sąrašą:
– Šventojo Rašto ir Evangelijų skaitymas (svarbiausias vaikų dvasingumo ir doros puoselėjimas – juk tikras krikščionis yra geriau už visus žemės netikinčiuosius ir geba atnešti daugiau naudos už juos visus kartu paėmus (96 psl.)
– ypatingas dėmesys skiriamas originalių Rašto kalbų mokymuisi (graikų, hebrajų, lotynų), kad būtų tikslesnis Rašto interpretavimas. Kalbos – tai garbinga ir nuostabi Dievo dovana, kurią Viešpats gausiai išliejo… (96 psl.)
– skatina puoselėti laisvuosius menus: retoriką, dialektiką, menus.
– istorijos mokslui skiria išskirtinę vietą, suvokiant savo tapatybę, kad asmuo galėtų skirti, kas gera ir teisinga, nuo to, kas neteisinga.
5. Liuteris ragina steigti miesto bibliotekas. Kiekvienoje bibliotekoje knyga nr. 1 – Biblija, jos įvairūs vertimai.

Dauguma M. Liuterio įžvalgų ir pastebėjimų apie švietimo sistemos būtinas reformas buvo svarbios ne tik XVI a. Vokietijai, bet ir mums šiandien. Jo mintys apie tai, jog švietimas daro didelę ir tiesioginę įtaką tautos gerovei, jos piliečiams, išgyveno ilgiau nei pats autorius ir siekia mūsų dienas. Todėl išlieka aktualios šiandienos Vakarų kultūroje.

Dalinkimės:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.