Patarnavimas Panevėžio moterų pataisų namuose

Moterų pataisų namaiKovo 4 d., pakviesta Starto akademijos įkūrėjos Ievos Akulevičiūtės, apsilankiau Panevėžio pataisų namuose (PPN) pas moteris, kurios juose atlieka bausmę.

Šiuo metu Ieva, būdama projekto „Ieškaus savęs. Gal matei?“ iniciatorė ir organizatorė, vykdo 17 paskaitų programą, skirtą atskirties moterims. Ji kviečia lektores dalintis įvairiomis temomis, kurios padeda suprasti save ir pažinti Dievą. Mano tema buvo „Aš ir mano kančia“.
Susitikimas su PPN moterimis ir tarnystė joms buvo man ganėtinai nauja patirtis, palikusi gilų įspūdį. Pateikiu savo mintis, Ievos pastebėjimus ir moterų atsiliepimus po paskaitos.

Nauja patirtis

Trumpai savo įspūdžius po tarnystės Panevėžio moterų pataisų namuose įvardinčiau, kaip naują patirtį ir naują pažintį.

Pirmiausia, sužavėjo jaunos organizacijos „Starto akademijos“ įkūrėjos ir projekto „Ieškau savęs. Gal matei?“ iniciatorės Ievos nuoširdus matymas bei gilus susirūpinimas atskirties žmonėmis. Jos noras atkreipti bažnyčių ir visuomenės dėmesį į kalinčius žmones, jų poreikius yra labai aktualus. Ieva tiksliai pastebėjo visuomenės problematiką: „jei į patarnavimą apleistiems vaikams mūsų visuomenė žiūri gana palankiai, tai į kalinčius žmones – vis dar labai skeptiškai ir su baime“. Todėl, manau, kad tarnystė, kurią pradėjo „Starto akademijos“ komanda, kviesdami įvairius lektorius dalintis savo patirtimi ir žiniomis su moterimis Panevėžio pataisų namuose, yra visapusiškai naudinga. Tokia praktika gydo sielas ir stato tiltus tarp atskirties žmonių bei visuomenės.

Susilietimas su pataisų namų moterimis ir pačia tema, kurią turėjau joms perteikti „Aš ir mano kančia“, buvo gana gilus. Gal dėl to, kad man tai visiškai nauja patirtis, o gal dėl pačios temos nepaprastumo?.. Kalbėdama šia tema, labai aiškiai pamačiau, kad tarp mūsų yra kur kas daugiau bendrumų – žmogiškumas, moteriškumas, patiriama kančia… – nei skirtumų, kuriuos suformuoja įvairūs stereotipai ir klišės. Tada Pataisų namų sienos tarsi ištirpo. Moterų nuoširdus dalyvavimas paskaitos metu, atviras reagavimas į atvirumą, rodė, kad kartu apčiuopėme Dieve panašių patirčių, skausmų, pokyčių ir lūžių. O tai – neišdildoma patirtis. Taip visi atrandame naują ir bendrą Starto – atspirties tašką Dieve, o Kristaus kraujas bei gaivus Dvasios lietus nuprausia ir kalbėtojos, ir klausytojų sielas nuo dėmių, dulkių ir nuosėdų.

Nuoširdžiai linkiu Jums, moterys, judėti pirmyn Viešpatyje!
Pastorė Anželika

prisonministry.lt tinklalapio

Įvyko mūsų šeštoji paskaita moterų kalėjime. Kadangi į mūsų paskaitas ateina tos pačios moterys, tarp mūsų pamažu atsiranda artumas, užsimezga ryšys. Kaip organizacija mes tikime, kad maži žingsneliai gali atvesti prie didelių pokyčių. Taigi matydami, jog šios moterys rodo susidomėjimą, atlieka užduotis, tyrinėja savo širdis, juokiasi ir verkia, esame visiškai patenkinti tą dieną atliktais darbais. Maži dalykai mus labai džiugina.

Mūsų šeštos paskaitos lektorė Anželika sugebėjo pasiekti šių moterų širdžių gelmes. Paskaitos tema buvo „Aš ir mano kančios“. Anželika labai aiškiai ir rūpestingai pristatė šią, iš pirmo žvilgsnio, nemalonią temą. Moterys mokėsi apie kančios prigimtį ir buvo paguostos mintimi, kad Dievas gali panaudoti mūsų kančią kaip gailestingumo įrankį, mus keisdamas.

Moterų atsiliepimai

Labai įdomi tema 🙂 . Ačiū Jums už savo istorijas ir tikras istorijas. Padeda atskleisti, kas dar yra neatskleista manyje 😮 . Ačiū.

Ačiū už nuostabų pasakojimą kančios tema. Tai Dieviška galia, kuri palengvina širdį, kada sutinki žmogų, kuris atsiveria.

Dėkoju už išsamią ir nuoširdžią paskaitą. Sėkmės Jums!

Man labai patiko Anželikos žodžiai apie Dievą. Esu Jai labai dėkinga.

Ačiū už gaivias mintis. Laukiu grįžtant. 🙂

Paskaita patiko labai. Dėkoju gerb. Anželikai ir paskaitų vedėjai Ievutei dėkui.

Anželika, ačiū Jums už pasitikėjimą mumis. Ačiū už Jūsų gerumą.

Linkiu Jums patirti kuo mažiau kančios, o daugiau džiaugsmo. Te padeda Jums Dievas.

Dalinkimės:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.