Š.m. balandžio 4 d. Šiauliuose įvyko kiek neįprastas ekumeninis susitikimas. Jau 18 metų, kartą per mėnesį, Šiaulių miesto evangelinių (Šiaulių miesto Tiesos žodžio bažnyčia, evangelikų liuteronų bažnyčia, Šiaulių laisvųjų krikščionių bažnyčia, jungtinių metodistų bažnyčia) ir katalikų bažnyčios ganytojai susitinka bendrai maldai, bendrystei ir kartu planuojamai veiklai mieste vykdyti.

Šį kartą suplanuotas sutikimas vyko katalikų bažnyčios Pastoraciniame centre. Jame susitiko ne tik, kaip įprasta, skirtingų penkių miesto bažnyčių ganytojai, vyresnieji ir bažnyčių nariai (past. Valdas Vaitkevičius, vyrsn. Viktoras Raila, past. Anželika Krikštaponienė, vyrsn. Aidas Krikštaponis, kun. Arūnas Jankauskis, kun. Saulius Matulis), bet dalyvavo ne mažas būrys svečių iš Lietuvos, Ukrainos ir Rusijos. Į susitikimą atvyko Ukrainos ir Rusijos mesijinės bažnyčios pastoriai (rabinai) Andrejus Vdovas (Sant Peterburgas) ir Michailas Grišimas (Tikchvinskas) bei br. Gediminas Numgaudis iš Pakutuvėnų su tarnautojomis iš Klaipėdos katalikų bažnyčios. Pirmą kartą Šiaulių ekumeniniame susitikime buvo ne tik evangelikai ir katalikai, bet ir mūsų bendruomenės draugai, mesijiniai žydai. Juokavome, kad tokį susitikimą be Dievo rankos veikimo, dar prieš du dešimtmečius būtų sunku įsivaizduoti, kuriame evangelikai, katalikai ir Kristumi tikintys žydai atvirai bendrautų, melstųsi ir vaišintųsi kartu, nepabrėždami savo doktrininių, struktūrinių ir liturginių skirtumų, bet matydami vieningą taikdarišką Dievo vaikų misiją, gydant senas krikščionybės istorijos žaizdas ir ne taip seniai įvykdytas II pasaulinio karo nusikaltimų traumas: žydų genocidą, lietuvių nacionalistinį kolaboravimą su naciais ir lietuvių tremtį, kurioje dalyvavo Rusija.

Susitikimo pradžioje pasimeldėme ir trumpai visi prisistatėme. Po to didžiąją susitikimo dalį skyrėme nuodugniau susipažinti su Ukrainos mesijinių žydų nuo 2010 m. atliekama sutaikinimo maldoms tarnyste. Sutaikinimo malda meldžiasi masinėse žydų žudymo vietose ir kviečia kartu melstis skirtingas denominacijas tautose, patyrusiose genocidą. Pastoriai A. Vdovas ir M. Grišimas pasakojo, kaip prasidėjo ir plėtėsi ši misija.

Misijos pagrindiniu credo tapo Šventojo Rašto vieta – Tavo brolio kraujas šaukiasi manęs nuo žemės (pr 4, 10). Ši Biblijos eilutė yra iškalta akmens memoriale masinėje žydų žudymo vietoje Babij Jar netoli Kijevo. Ji paakino šią bendruomenę vystyti misiją – sutaikinimo maldos tarnystę tautose.

Ukrainos mesijiniai žydai siekia bendradarbiaujant su vietinėmis bažnyčiomis nešti sutaikinimo maldą tose vietose, kur žiauriai buvo įvykdytas žydų tautos genocidas. Maldos ir bendrystės pagalba nori skleisti laisvę nuo antisemitinių nuostatų, neretai giliai tūnančių žmonių širdyse, tautų mentalitete iki tam tikrų istorinių sąlygų, kurios paskatina jas pabusti. Mesijinių pastorių nuomone, šios nuostatos atvedė ne vieną Europos šalį į dalyvavimą Holokauste. Tenka pripažinti, jog bažnyčios didžiąja dalimi, su nedidele išimtimi, karo metu nesugebėjo pasmerkti, pasipriešinti plačiai vykdomai hitlerinės Vokietijos antisemitinei genocido politikai. Mesijiniai broliai kalbėjo ir apie tai, kaip Dievas juos asmeniškai pritraukė į šią nepopulistinę tarnystę ir uždėjo sutaikinimo naštą. Sutaikinimo malda – tai kai palengva Dievas atveria pūlingas tautų žaizdas, leidžia prie jų prisiliesti, atgailauti, atsiprašyti vieni kitų. O tada žemė bei tauta gali pradėti sveikti. Tautos negali pamiršti savo žaizdų, jos turi į jas atsisukti.

Br. Gediminas pastebėjo, jog katalikų bažnyčios teologai pripažįsta, kad Bažnyčios istorijoje IV – V amžiuje įvyko pakeitimas, kai žydiškoji bažnyčios dalis ilgiems amžiams buvo nublokšta ir išstumta iš Kristaus Kūno – Corpus Christi. Šį atskyrimą vadina pirmuoju bažnyčios skylimu į žydų ir pagonių bažnyčią IV a. Žydų klausimu klydo Bažnyčios tėvai Irenėjus ir Jonas Auksaburnis savo raštuose pasisakę antisemitiškai ir smerkę žydus dėl Kristaus nukryžiavimo. Tada užsimezga pakeitimo teorijos sėklos, jog pagoniškos tautos tampa Dievo išrinkta tauta. Šiandien bažnyčia suvokia pakeitimo teologijos padarytą žalą ir smerkia jos nuodėmingas nuostatas, kviečia atgailaut dėl jos atneštų antisemitinių pasekmių Europos šalyse.

Susitikime evangelinių bažnyčių pastoriai įžvelgė mesijinių žydų sutaikinimo tarnystės vertę, kuri pirmiausia turėtų gydyti tikinčiųjų širdis iš prieštaravimų, nešiojamų istorinių skriaudų ir susiskaldymų, o vėliau pasitarnauti tolimesnei santaikos sklaidai, tautos gilių žaizdų gydymui.

Susitikimo atmosfera pasižymėjo jautrumu ir nuolankumu. Bažnyčių pastoriai nusprendė toliau tęsti bendrystę ir surengti įvairius tarnavimus birželio mėnesį.