Apaštalas Jonas beveik prieš du tūkstančius metų savo pirmame laiške konstatavo, kad žmonių pasaulį valdo akių ir kūno geismas bei gyvenimo puikybė (1Jn 2,15-17). Šitaip vertindamas pasaulį, jis neklydo.
Šiame straipsnyje norėčiau kartu su jumis atidžiau panagrinėti pirmąjį Dievo įsakymą, tarsi per padidinamąjį stiklą apžiūrinėtume pašto ženklų albumą ir susikoncentruotume ties vienu ženklu iš dešimties ženklų serijos.
Žodžiai „įsakymas“, „įstatymas“ neretam krikščioniui asocijuojasi su Senojo Testamento griežta tvarka ir bausmėmis įstatymo laužytojams.
Praeitais metais „Ganytojuje“ buvo spausdinta Johno Stotto straipsnių serija „Moteris, vyras ir Dievas“.
Pirmajame šių metų pamoksle kalbėjau apie Dievo valios ir laiko paslaptingumą.
Dievo šlovės ir rūstybės tema yra visiškai svetima šiandienos žmogui. Modernus, išsilavinęs žmogus daug laiko skiria sau – savianalizei, saviraiškai, savivertei ugdyti ir nemažą gyvenimo dalį praleidžia vystydamas horizontalius santykius, dažniausiai vartotojiško charakterio, t.y. bendraudamas su tais žmonėmis, kurie gali būti naudingi kylant šlovės ir karjeros laipteliais, įsigyjant geidžiamų saugusiųjų „žaislų“: namą, naujos markės automobilį, vilą Ramiojo vandenyno saloje ir t.t.