Mitai ir klaidingi smurto supratimai. Kaip juos atpažinti?

Mitai ir klaidingi smurto supratimai. Kaip juos atpažinti?Saugok mane, kaip Savo akies vyzdį, savo sparnų šešėlyje slėpk mane nuo prispaudėjų, nuo mano mirtinų priešų, kurie supa mane. (Ps 17, 8-9)

Dievo psalmininkas labai aiškiai atpažįsta smurtą, bėga nuo savo prispaudėjų ir meldžia Aukščiausiojo apsaugos nuo prievartos. Tai teisingas santykis į smurto situacijas.

Smurtas šiuolaikinėje šeimoje, bažnytinėje aplinkoje ir visuomenėje gali būti gajus, nes lengvai pasislepia po populiariais mitais, kultūriniais ir religiniais stereotipais, apie tai, kas yra smurtas, o kas juo nėra. Ne visos smurto formos yra akivaizdžios ir matomos, kaip, šios gerai pažįstamos – atvira agresija, teroras, maištas, suirutė. Kai kurios būna nepastebimos, pateisinamos įsisenėjusiomis kultūrinėmis-religinėmis normomis. Todėl dažniausiai jos būna ilgai slepiamos ir sunkiai atpažįstamos. Pavardinsiu kelis mitus. Demaskuokime melą. Nes, kaip Jėzus Šventame Rašte pastebi, jog atidengtas melas yra veiksnios tiesos pradžia – „jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 31).

# 1 Mitas: Jie tokie malonūs, dori ir žinomi žmonės, tikrai negali būti smurto santykių tarp jų.

Tai vienas labiausiai paplitusių klaidingų  moralistinių požiūrių. Kodėl? Pavyzdžiui, mes, krikščionys, neretai padarome tokią išvadą, nes be išlygų vertiname moralų elgesį visuomenėje ir pačią šeimos instituciją. Todėl esame linkę automatiškai, neužduodami klausimų, idealizuoti išoriškai dorą žmonių elgesį. Taip pat idealizuojame šeimos institutą, neatsižvelgiant į šeiminių santykių kokybę. Nors Jėzus daug mokė apie veidmainystės pavojų, ragino to saugotis, vis tik mus dažną kartą labiau veikia moralistinis požiūris ir nuostatos.

Kartą mano draugė krikščionė psichologė pastebėjo, jog tikintiems šeima savaime yra vertybė, todėl jie neretai įstringa netinkamuose santykiuose, mat mano, kad „pats šeimos institutas juos saugo“. Deja, po idealizuotos šeimos sampratos skraiste gali pasislėpti ne viena blogybė, pavyzdžiui smurtas. Užbaigdama ji pasakė: „Meilė šeimoje turėtų būti aukštesnė vertybė, nei tiesiog šeima be jos“. Ilgai dar galvojau apie jos žodžius ir suvokiau, jog Meilė ir pačiam Dievui yra aukščiausia vertybė. Viskas praeis, o Meilė išliks… Tad augimas Dievo Meilės santykiuose, šeimą padaro kokybiškai kitokiu vieniu.

Teko konsultuoti giliai tikinčią moteris iš krikščioniškos šeimos. Ji buvo susirūpinusi savo vidiniu stoviu. Niekas jos aplinkoje, nei giminaičiai, nei krikščionys draugai, nei bendradarbiai net neįtarė apie jų šeimoje esančius smurto protrūkius. Iš vienos pusės, moteriai ši situacija kėlė didelę gėdą, diskomfortą, varė į depresiją – kaip tai gali būti visuomenėje jis – avinėlis, o namuose – despotas? Iš kitos pusės, svarbu suprasti, kad ir smurtaujantis asmuo, ypač, jei jis bažnyčios tarnautojas, yra puikus manipuliatorius, gebantis viešumoje dėvėti kaukes. Todėl susidaro sudėtinga dviprasmė situacija, kai geras žmogus viešumoje, yra blogas savo namuose.

# 2 Mitas: Tik narkotikus ir alkoholį vartojantis žmogus sukelia smurtą.

Greičiausiai kiekvienas puikiai atsimename tokius atvejus, kai gyvenant daugiabučiame name tarp laiptinės gyventojų pasitaiko viena ar kelios šeimos, kuriose vyras padauginęs alkoholio ima triukšmauti ir šeimos narius vaikyti. Gal ir policiją nekartą teko iškviesti?.. Toks smurtavimo paveikslas lengvai užsifiksuoja atminty. Todėl neretai šį pasireiškimą vadiname smurtiniu ir destruktyviu.

Tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo ką kitą – dažnai vyrai, kurie su moterimis elgiasi šiurkščiai ir agresyviai, nebūną net išgėrę. Smurtą gali lemti visai kiti faktoriai: streso kontrolės nebuvimas, didelio liūdesio, nusivylimo ir pykčio nevaldymas, patirtos psichologinės traumos darbo aplinkoje, pažeista vyro savivertė, varžymosi ir konkurencijos intencijos. Deja, dar per mažai žinoma, kaip galima būtų padėti tokiems vyrams, kurie savo aplinkoje yra agresyvūs. Šiuo metu daugiau dirbama suteikiant pagalbą nukentėjusiems. Specialistų, tiesiogiai teikiančių įvairią pagalbą smurto aukoms, yra kur kas daugiau nei gebančių dirbti su agresoriumi.

# 3 Mitas: Tik socialiai apleisti žmonės sukelia smurtą ir tik iš tokios aplinkos moterys jį nuolat patiria.

Tai dar vienas plačiai paplitęs mintas. Seniai yra pastebėta, jog smurtą patiria įvairaus amžiaus moterys, iš įvairių socialinių, ekonominių sluoksnių, iš įvairaus religinio, kultūrinio ir skirtingą išsilavinimą turinčiųjų konteksto. Smurtas visiems universalus ir jis nežiūri į padėtį, neatsižvelgia į religiją ir į finansinį perteklių. Jis gali išbujoti bet kurioje socialinėje, ekonominėje, kultūrinėje ir religinėje terpėje.

Smurtas puikiausiai gali pasislėpti po patriarchaline ideologija, ekonominėje gerovėje, kur vyro žodis automatiškai reiškia baigtinę tiesą. Tokioje situacijoje kiekvienas žemesnio statuso asmuo bus visiškai kontroliuojamas: ar tai būtų žmona, vaikas, ar pavaldus tarnautojas.

Greičiausiai teko nemažai skaityti tokių istorijų, kaip pavyzdžiui pasakojančių apie Saudo Arabijos turtingųjų šeimų moterų itin uždarą, net vergišką gyveną, absoliučiai priklausomą nuo „vyro malonės“. Jos tiesiog įkalinamos puikiose ekonominėse savo vyro sąlygose.

Tačiau ne išimtis ir kitos šalys. Tokie atvejai dažni, kai šeimoje yra vienas vyras maitintojas bei materialios gerovės aprūpintojas, klestintis vienvaldis vadovas, manipuliuojantis ne tik šeima, bet ir savo darbuotojais / jomis.

# 4 Mitas: Moterys, kurios patiria vyro priešiškumą, pačios kaltos.

Šis mitas gana populiarus religingų žmonių tarpe. Dažniausiai šioje aplinkoje, dėl įsigalėjusio tradicinio požiūrio, netikima, kad „dorybingas“ vyras gali būti piktas savo žmonos atžvilgiu. O jei jis ir pyksta, tai kalta „nepaklusni ir nešvelni“ žmona. Tokiu atveju, stereotipinis mąstymas pateisina bet kokį smurtaujančio vyro šiurkštumą. O blogiausia tai, kad bendruomenės teismas ir smerkiančios kalbos atsisuka prieš nukentėjusį. Tokiu būdu žmonių reakcija verčia nukentėjusią pusę pajausti dvigubą skriaudą: nuo artimo, ir nuo savo aplinkos.

# 5 Mitas: Moterys, kurios patiria smurtą, gali lengvai pakeisti savo situaciją palikdamos smurtautoją.

Tai kur kas lengviau pasakyti, negu padaryti. Moteriai, kuri patiria smurtą artimoje aplinkoje tenka įveikti daugybę vidinių ir išorinių barjerų.

Viena vertus, tai ir vidinės baimės, abejonės, kaltės jausmas, bejėgiškumas, beviltiškumas, depresija. Taip pat teologinės kliūtys, nes tikintis žmogus bijo įžeisti Dievą.

Kita vertus, tai išorinės priežastys: baiminamasi netekti socialinio statuso, neramina vaikų ateitis. Jei yra stipri ekonominė ir finansinė priklausomybė, nuolat persekioja materialus nesaugumo jausmas ir t.t. Todėl dauguma moterų gali kentėti smurtinį elgesį ilgus metus.

Aptarus smurto mitus, reikėtų pakalbėti apie tai, kas vis tik yra laikoma prievarta prieš artimą?

Kas yra prievarta?

Šios srities ekspertai sutaria, kad smurtu ir prievarta laikome tai, kai vienas asmuo priverstiniu būdu, naudodamas fizinę, ar psichologinę galią, kontroliuoja kito asmens elgesio modelį, t. y. siekia kitą priversti elgtis taip, kaip jis to nori. Tai apima gąsdinimus, terorizavimą, kaltinimus, išnaudojimą, manipuliavimą, įžeidinėjimus, patyčias, artimo sužeidimus ir seksualinę prievartą.

Moterims ir joms padedantiems žmonėms pravartu žinoti ir atpažinti galimo piktnaudžiavimo santykio ženklus:

Kai partneris kontroliuoja arba grasina moteriai, stabdo jos interesų ugdymą, veiklą, taip pat demonstruoja smurtinį elgesį.

Kai dominuoja partnerio nuolatinis kalbėjimas su ja arba išsakomi begaliniai priekaištai jai. Moteris nebenori kalbėti.

Kai partneris skleidžia kitiems apgaulingus komentarus apie ją, kitiems žmonėms suteikia iškreiptą informaciją apie žmoną, visaip kaltina ją.

Kai partneris perdėtai palaiko nuolatinį kontaktą su moterimi, retai palieka ją vieną, nuolat lydi, kontroliuoja skambindamas.

Kai partneris pristato ją kaip neadekvačiai besielgiančia jo atžvilgiu, o pats prisiima aukos vaidmenį.

Kai ji tampa vis labiau ir labiau izoliuota, atjungta nuo platesnės šeimos rato, draugių, visuomenės. Tada ji nustoja net užsiminti apie savo partnerį privačiuose draugiškuose pokalbiuose.

Kai ji lieka viena su savo nepaaiškintu ir nesuvoktu sužeistumu bei savęs kaltinimu.

Kai ji atrodo savo partnerio kompanijoje perdėm įsibauginusi, per daug atsargi ir jautri.

Kai ji neturėti prieigos prie pinigų.

Kai jos paaugę vaikai vadina ją vardu ir ima visaip ignoruoti mamą. Arba, atvirkščiai, būdami mažesni, jie gali būti perdėm prisirišę prie jos, niekur nenori pasilikti vieni be jos.

Pasaulinė statistika teigia, kad, deja, vidutiniškai kas trečia moteris pasaulyje patiria fizinę, seksualinę ir psichologinę prievartą artimoje aplinkoje. Tai galėtų reikšti, kad jei auditorijoje yra 30 moterų, 10 iš jų bus patyrusios / tebepatiria smurtą ar prievartą kažkuriuo savo gyvenimo laikotarpiu. Turime suprasti, kad su šiuo moterų pažeistumu susiduriame daugiau mažiau kiekvienas / a savo aplinkoje. Deja, tenka pastebėti, jog neretai moterys pačios nesuvokia, kada vyksta psichologinis smurtavimas prieš jas, kol jis neperauga į fizinę prievartą. Kalbantis su moterimis apie tai, jos apgailestaudamos pastebi, jog jei būtų anksčiau sužinojusios ir supratusios apie psichologinio smurto pasireiškimus, nieko nelaukusios siektų jį demaskuoti ir nutraukti prievartos santykį iš karto.

Todėl svarbu žinoti, kaip atpažinti prievartą ir nepasiduoti naivumo iliuzijai, jog manęs šitai negali paliesti… Smurto situacijos gali pasibelsti netikėtai, pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, arba jos gali būti mums nežinant draugių, seserų, dukterų gyvenime… Supratusios smurtines situacijas, nelikime abejingi / os tam!

Dalinkimės:

1 komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.