Masonai krikščioniškuoju požiūriu (I d.)

masonaiGreičiausiai nerasime dviprasmiškesnio ir paslaptingesnio, įvairiausiomis legendomis ir mitais apipinto šiuolaikinio vyrų sambūrio ar judėjimo kaip masonai. Ne vienam, išgirdus masonų, arba „laisvųjų mūrininkų“, pavadinimą, iškyla klausimas – kas tai?

Religinis sąjūdis ar visuomeninė organizacija? Kokia šios organizacijos ideologija ir principai? Kodėl jų narius dengia paslaptingumo skraistė? Kur jų būstinė?

Nors šiuo metu Lietuvoje atvirai prieinama Lietuvos laisvųjų mūrininkų Didžiosios ložės internetinė svetainė ir vis dažniau pasirodo masonų autorių knygos lietuvių kalba, vis dėlto jų pačių pateikiama medžiaga bei informacija lakoniška ir vienareikšmiška. Trūksta išsamios, kritinės, juolab krikščionišku požiūriu šį judėjimą vertinančios literatūros. Susipažinus su masonų autorių mintimis susidaro gana siauras vaizdas: tai humanizmo (laisvės, tolerancijos,) ir etikos (tobulinančios vyro dorovę) idėjas skelbiantis neutralus bei universalus brolijos sambūris. Visi masonų autoriai pabrėžtinai teigia, jog „laisvoji mūrininkija“ yra nereliginio ir nepolitinio pobūdžio broliškoji bendrija. „[…] masonystė nėra nei religija, nei jos pakaitalas,“ – teigiama Lietuvos Didžiosios ložės svetainėje [1]. Arba: „[…] laisvoji mūrininkija nėra nei religija, nei bažnyčia, nei partija, nei stalo kompanija ar sąmokslininkų susibūrimas. Laisvoji mūrininkija yra geros reputacijos laisvų vyrų susivienijimas,“ – teigia A. Giese, nuo 1975 m. iki 1986 m. buvęs Austrijos Didžiosios ložės Didysis meistras. [2] Panašiai pasisako ir Rolfas Appelis bei Jensas Oberheide: „Laisvoji mūrininkija su religija neturi nieko bendra. Teologija – ne jų veiklos sritis. Klausimai apie teisingą tikėjimą skirti bažnyčiai, o ne ložei.“ [3]

Bet ar iš tiesų taip yra? Kas tie laisvieji mūrininkai – neutralus humanistinis sąjūdis ar vis tik religinis judėjimas? Ar nėra prieštaringi ir klaidinantys masonų autorių teiginiai? Kokia mūrininkų ložių praktika, mokymas, slapti ritualai, simboliniai papročiai? Ką jie reiškia? Atidus skaitytojas tam tikrus prieštaravimus nesunkiai pastebėtų net pačių masonų knygose. Pavyzdžiui, aukščiau minėtuose šaltiniuose masonai teigia, jog jie nėra nei religija, nei bažnyčia, bet savo tinklapyje rašo:

„Masonai reikalauja iš savo narių tikėjimo Aukščiausiąja Būtybe, tačiau nepateikia savo tikėjimo sistemos. Masonai yra atviri visų tikėjimų žmonėms. Aukščiausiajai Būtybei pavadinti naudojami skirtingi vardai leidžia skirtingų tikėjimų žmonėms susijungti maldoje Dievui.“

A. Giesė, kalbėdamas apie mūrininkų tikslus, vienijančius visus pasaulio masonus, apibrėžia akivaizdžiai religinius, visą žmoniją „išganančius“ siekius:

„Jie įsitikinę, kad patobulinti visuomenę ir žmoniją galima tik keičiantis atskiram žmogui. Ne vien įstatymais galima pakeisti pasaulį, […] bet tam tikru „religiniu“ požiūriu, kuris remiasi visomis svarbiausiomis pasaulio religijomis“. [4]

Taigi masonystė pristatoma kaip geriausias kelias tobulėti kiekvienam vyrui, ir ši ideologija remiasi visomis didžiosiomis pasaulio religijomis ir pažangiomis humanistinėmis idėjomis. Argi tai nepanašu į religinį sąjūdį, kuriame privalu tikėti Aukščiausiąja Būtybe? Be to, masonybė akivaizdžiai formuluoja religinį siekį – gelbėti pasaulį – bei imasi aukštesniojo globėjiško vaidmens kitų religijų atžvilgiu, suteikdama „tolerantišką“ priebėgą įvairių tikėjimų vyrams ir suvienijanti juos maldoje „bevardžiui“ masonų Dievui.

Šiame straipsnyje apžvelgsiu laisvųjų mūrininkų sąjūdžio atsiradimo istoriją, prigimtį, principus, tikslus ir mokymą.

Trumpa istorija ir laisvosios mūrininkijos sąvokos atsiradimas

Masonystė, arba laisvoji mūrininkija, – tai laisvos brolijos bendrija, kurios ištakos siekia XVIII a. pradžią. Anot istorikų ir pačių masonų autorių, moderniosios mūrininkystės (arba kitaip vadinamos „spekuliatyvios“ mūrininkystės) pradžia siejama su pirmosios Didžiosios ložės įkūrimu Anglijoje 1717 m. Dar 1716 m. keturios Londono ložės nusprendė reguliariai rengti bendrus susirinkimus ir kartą per metus švęsti didelę bendrą šventę – didžiosios ložės įkūrimo metines. Po metų šis sumanymas įgyvendintas – įkurta pirmoji pasaulyje jungtinė Didžioji ložė. Taip prasidėjo laisvoji mūrininkija.

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pirmoji laisvųjų mūrininkų ložė įkurta 1776 m. Vilniuje ir pavadinta „Šv. Karolio riterių“ komandorija. Lietuvos ložių istorijoje nuo XVIII a. antros pusės buvo trys skirtingi etapai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, įsteigtos trys mūrininkų ložės, o 2002 m. įkurta Lietuvos Didžioji ložė.

Laisvųjų mūrininkų ložės sąvoka susideda iš dviejų semantinių segmentų. Pirmasis įvardina brolijos narius – laisvieji mūrininkai, arba masonai. Ši sąvoka kildinama iš anglų kalbos žodžio „freemason“. Viduramžiais žodžiu „mason“ Didžiojoje Britanijoje vadino ne paprastą mūrininką, bet akmentašį, skulptorių, kartais architektą. Pats terminas „freemason“ sutinkamas 1376 m. rašytiniuose šaltiniuose, kuriuose kalbama apie nagingus amatininkus, kuriems patikėdavo preciziškus ir vertingus statybos darbus.

Antroji sąvokos dalis apibrėžia laisvosios mūrininkijos organizaciją. 1278 m. vienos abatijos statybos darbų finansinėje ataskaitoje pirmą kartą paminėtas angliškasis žodis „lodge“. Jis reiškė medinį trobesį, kuriame įsikūrė statybininkų dirbtuvė. Kiek vėliau šiuo žodžiu imta vadinti organizuotus mūrininkų būrelius XVI a. Škotijoje mūrininkų būreliai – ložės buvo pavaldžios karaliaus architektui ir sprendė amato bei darbo teisės klausimus, rūpinosi mokinių rengimu, profesiniu paskyrimu. Vėliau šiose škotiškose ložėse įsivyravo tradicija suteikti nariams slaptus atpažinimo žodžius ir ženklus.

Modernioji mūrininkija

Šiuolaikinį masonų judėjimą vargu ar galėtume laikyti istoriniu viduramžių akmentašių bei amatininkų ložių tęsiniu. Ilgainiui profesinės mūrininkų dirbtuvės asimiliavo mistinę ir okultinę viduramžių religijos bei filosofijos praktiką, alchemiją, simboliką, ritualus,religinės tematikos dramų ir legendų elementus. Būtent tai perėmė šiuolaikinė „spekuliatyvioji masonija“, kuri nebėra profesinė amatininkų bendrija, besirūpinanti akmentašio amatu, bet simboliškai, mistiškai traktuojanti mūrininko – architekto darbą, įrankius bei ženklus kaip vyro asmenybės „statinio statymą“.

Masonų sambūris neturi konkretaus įkūrėjo ar pradininko, apibrėžtos doktrinų sistemos, autoritetingo rašytinių šaltinių. Vis dėlto akivaizdu, kad šis sąjūdis – kultas yra religinis, mistinis bei ezoterinis (gr. esoterikos – „vidinis“, „uždaras“, prieinamas tik išrinktiesiems ir slepiamas nuo pašaliečių). Didelė reikšmė teikiama simboliais ir ritualams, kuriais masonai perteikia mūrininkijos dvasinį paveldą iš kartos įkartą. Be to, simboliai traktuojami kaip tarpininkavimo su transcendencija forma. Mūrininkai Rolfas Appelis ir Jensas Oberheide savo knygoje apie masonystę teigia:

„Laisvosios mūrininkijos dvasinis paveldas pirmiausia remiasi ne žodžiais. Sąjūdžio esmė suvokiama per formos savitumą ir išgyventą veiksmą. <…> Idėjos išsakomos aiškiausiai ir gyviausiai tik simboliniais įrankiais bei gestais, jie atlieka tarpininkų vaidmenį tarp jutiminių ir transcendentinių plotmių. Simbolikoje dvasia pajėgi laisvai jaustis ir atsispindėti įvairiapusiškai. […] Būtent paslaptingieji simboliai ir nužymi ilgą laisvosios mūrininkijos kelią į šviesą bei kilnų tikslą. Simbolio prasmė, savaime suprantama, liks paslaptimi tam, kuris nėra pasirengęs jos priimti. Tik tas, kuris bus pasirengęs, sugebės suvokti simbolį. […] Sąjūdžio ritualinis darbas nėra nei pamaldos, nei spektaklis, greičiau tai brolių sąmoningas žingsnis į dvasinį pasaulį, tą, į kurį gali pakviesti tik Didysis viso pasaulio kūrėjas.“ [5]
Šiais laikais visame pasaulyje yra apie 40 tūkst. masonų ložių. Ložę sudaro nuo 7 iki 200-300 vyrų – „brolių meistrų“. Didžiosios reguliariosios ložės susideda iš mažiausiai trijų ar keturių regiono ložių. Esama ir moterų ložių, tačiau jos netampa laisvųjų mūrininkų institucija ir nėra pripažintos reguliariomis, tikromis ložėmis. Ložėse broliai skirstomi į tris pakopas, arba laipsnius: mokiniai, pameistriai ir meistrai. Šią laipsnių sistemą didžioji ložių dauguma perėmė iš Anglijos Didžiųjų ložių sistemos. Egzistuoja ir Mėlynosios ložės, kuriose istoriškai susiformavo pagal 33 laipsnius skirstomi škotiški ezoteriniai ritualai. Įsisavindamas kiekvieną laipsnį, masonas vis labiau įsigilina į pačią masonijos paslaptį ir esmę.

Masonų judėjimas visame pasaulyje nėra vienodas, kadangi laisvieji mūrininkai neturi vieno autoriteto, kuriuo sektų visos ložės. Masonų autoriai pabrėžtinai teigia, jog išreiškia tik savo subjektyvią nuomonę, o ne universalias mūrininkų ložių nuostatas. Kiekvienas masonas gali laisvai interpretuoti simbolius ir ritualinius veiksmus, kurie keičia ir ugdo jo asmenybę. Be to, masonystė pasisako prieš „sustabarėjusią teologinę doktriną“, ir skatina brolius puoselėti laisvą širdies tikėjimą. Vadinasi, šis judėjimas neturi bendros mokymo sistemos, kurios derėtų laikytis jos nariams. Didžiosios ložės skirtingose šalyse yra gana autonomiškos ir savarankiškos, vadovaujasi tik keliais universaliais principais (brolybės, etikos ir pan.), užsiima labdara. Eiliniam žmogui sunku išsamiai pažinti ir ištirti šią organizaciją dėl jos uždarumo, ložių veiklos paslaptingumo ir konspiracijos.

Vis dėlto krikščionių autoriai Johnas Ankerbergas ir Johnas Weldonas, perskaitę per šimtą masonų autorių knygų ir patys parašę ne vieną kritinį darbą apie mūrininkiją, skirsto masonus į trijų tipų mūrininkus [6].

——————————————————————

[1] http://www.grandlodge.lt/index.php?do=1&txt=00001
[2] Alexander Giese. Laisvieji mūrininkai. Leidykla „Versus aureus“, Vilnius, 2006, 9 psl.
[3] Rolf Appel ir Jens Oberheide. Kas yra laisvoji mūrininkija? Leidykla „Flavija“, Vilnius, 2008, 61 psl.
[4] Alexander Giese.Ten pat, 16 psl.
[5] Rolf Appel ir Jens Oberheide. Kas yra laisvoji mūrininkija? Leidykla „Flavija“, Vilnius, 2008, 27, 33, 35 psl.[6] John Ankerberg & John Weldon. Encyclopedia of Cults and New religions. Harvest House Publishers, Oregon, 218 psl.

Masonai krikščioniškuoju požiūriu (II d.)

Dalinkimės:

2 komentarai

  1. čia paviršutiniškjos žinios apie masonus. Pasaulio įtakingieji paprastai yra masonai, bet jie savęs jau taip nevadina. 20a. antroje pusėje pasikeitė jų statusas. Masonais save atvirai skelbia dažniausiai vidurinės klasės atstovai, tariamai pratęsdami masonų tradiciją, tuom įnešdami painiavos apie šių dienų „neomasonus“ stipriai įtakojančius viso pasaulio gyvenimo kokybę.

    • pasauliui salygas diktuoja zydai – rotchschildu dinastija (Jie įgyvendina savo valdžią per pasaulinę bankų imperiją, kuri praktiškai visiškai priklauso jiems) ,, be ju dar rokfeleriai , sorosai, britu karaliskoji seima,.( masonai, iliuminatai ) …. kaip sakant – naujoji pasaulio tvarka. ,

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.