Laiškai ganytojiška tema

rasiklisLabai džiaugiuosi, kai skaitydami šį tinklaraštį, atrandate peno sielai ar naudingos medžiagos savo akademiniams, tarnystės darbams. Ypač būna gera išgirsti, kaip jums padėjo, įkvėpė ar buvo naudingi kažkurie tai tekstai. Mano tinklaraščio vienas iš tikslų yra dalintis sukaupta įvairia medžiaga per ilgą pastoracinės tarnystės laikotarpį.

Neseniai pradėjome susirašinėti su Adventistų bažnyčios vyskupu Bertoldu Hibneriu, kuris ketina rašyti savo magistrinį darbą pastoracinės teologijos tematika. Aptikęs vieną straipsnį šiame tinklaraštyje, užmezgė kontaktą. Toks profesinis pokalbis visada yra itin įdomus. Siūlau skaitytojams paskaityti kelis mūsų laiškus ir šiek tiek pažvelgti į pastoracinę „virtuvę“, t. y. pamatyti, kaip pastorius rūpinasi tikinčiaisiais lydint juos mokinystės keliu. Tikiuosi tai bent kažkiek leis paskanauti ganytojų „duonos“. 🙂

*****

Laba diena gerbiama Pastorė Anželika,

Jums rašo Septintosios dienos adventistų bažnyčios Vyskupas Bertold Hibner.

Aš perskaičiau Jūsų straipsnį: „Pastoracinė tarnystė šiandien: aktualijos ir problematika” Jūsų tinklaraštyje Ramios lankos.

Tame straipsnyje mane sudomino potemė: “Pastorius ir mokinystė”. Aš mokausi Anglijos koledže MA in Leadership kurse. Ieškau temos savo magistrinėms tezėms.

Mane domina mokinystės tema, tiksliau mokinystė susieta su pastoriaus tarnyste.

Savo darbe keliu klausimą: Kaip pastorius / pastorė vadovauja žmogui [lydi žmogų] tampant Kristaus mokiniu?

Tiksliau, bandau rasti atsakymą į klausimą: Kodėl vienas pastorius / pastorė gali ir padeda žmogui tapti Kristaus mokiniu, o kitas / kita ne?

Tikiu, kad Jūs turite patirties šiuo klausimu, tad gal būt norėtumėte pasidalinti ir tuo pačiu man padėti ieškant atsakymų į mano klausimą.

Ypatingai, manau, būtų vertinga Jūsų, kaip pastorės patirtis jeigu yra skirtumų tarp moterų ir vyrų šiuo klausimu.

Iš anksto dėkoju Jums už Jūsų laiką dėl šio laiško ir labai lauksiu Jūsų atsakymo.
Linkiu Jums palaimintos dienos su Viešpačiu.

O mano Dievas iš savo turtų gausos Kristuje Jėzuje šlovingai patenkins visas jūsų reikmes. Filip 4, 19.

Pagarbiai,

Bertold Hibner

Vyskupas – prezidentas
Septintosios dienos adventistų bažnyčia

*****

Laba diena gerb. Bertoldai,

man malonu girdėti, kad Jus sudomino mano straipsnio, skirto nagrinėti pastoriaus tarnystę, viena potemė. Gilesnio susidomėjimo parašytais tekstais visada nuoširdžiai laukiu.

Taip pat buvo gera išgirsti, jog ketinate pasirinkti savo magistriniam darbui pastoracinę temą apie tai, kaip ganytojas ugdo tikinčiuosius būti Kristaus mokiniais. Būtų šaunu, kad toks darbas gimtų ir kada nors išvystų dienos šviesą ne tik anglų kalba, bet ir lietuvių. Mat mūsų tautoje vis dar jaučiamas didelis stygius evangelinės pastoracinės literatūros lietuvių kalba.

Todėl mielai Jums padėsiu. Galbūt mano pagalba būtų tikslingesnė, jeigu Jūs man pateiktumėte konkrečius klausimus interviu pavidalu. Aš galėčiau juos atsakyti paminėdama ir praktinę patirtį.

Dabar parašysiu tik trumpas savo įžvalgas, kas man padeda vesti žmones mokinystės keliu.

1. Man svarbi fundamentali nuostata – noras mokytis pačiai iš Kristaus, kad galėčiau pamokyti kitus. Šiai nuostatai, kaip pastorė, skiriu daug dėmesio. Nuolat, kasdien, daug skaitau Raštą ir kitą dvasinę, teologinę ir grožinę literatūrą, pastoviai dalyvauju seminaruose ir konferencijose, kurios atliepia mano poreikius mokytis, pažinti, stiprina pastoracinę ir lyderystės dovaną. Skiriu svarbų dienos laiką kasdienei Dievoieškos maldai, maldai už save ir bažnyčią. Už šį laiką sunkiai kovoju, kad darbai ir kasdieniai rūpesčiai jo nenustelbtų.

2. Galvodama apie tikinčiųjų mokinystės kelią struktūruoju mokymą pakopomis pagal dvasinį amžių nuo naujatikių iki pažengusių bažnyčios tarnautojų. Mat visiems mokinystė išlieka aktuali. Nuolat mąstau, kaip galime stiprinti naujatikius, pažengusius tikėjime ir bažnyčios tarnautojus. Todėl yra skirtingos mokymosi programos, pagal dvasinį amžių: naujatikiams – naujatikių klasė, pažengusiems – vien ar kita biblijos mokykla, specialūs seminarai, tarnautojams – tarnautojų specifiniai susitikimai, seminarai, siūlau teologijos studijas.

3. Mokinystės procese skiriu daug dėmesio žmonių sielovadai arba sielogydai. Čia galėčiau atsakyti į Jūsų klausimą apie gal būt pastebimą skirtumą tarp vyrų ir moterų pastoracinės tarnystės. Iš patirties pastebėjau, kad moterys linkusios daugiau dėmesio skirti sielogydos – vidinių žaizdų gydimo svarbai tikinčiojo mokinystės kely. Sielogydą stengiuosi taikyti plačiai – skiriu dėmesį asmeninio konsultavimo praktikai (susitinku su žmogumi pokalbiui arba susirašinėju privačiais laiškais), pamaldų metu skiriu dėmesį vidinio išgydimo maldoms, taip pat organizuoju sielogydos seminarus ir susitikimus skirtingoms pažeidžiamumo problemoms spręsti, atsakant į skirtingus vidinius moterų, šeimų, vyrų poreikius, nagrinėjant krizines, konfliktines situacijas Švento Rašto šviesoje, integruojant psichologijos žinias kartu su šios srities specialistais.

4. Taip pat, manau, kad mokinystės procesui pasitarnauja, kai bažnyčia ieško būdų, kaip biblinės tiesas, Kristaus misiją aktualizuoti skirtingo amžiaus grupėms: vaikams, paaugliams, jaunimui, šeimoms, vyrams, moterims, senjorams. Šiam tikslui pasiekti bendruomenėje puoselėjame skirtingas namų grupeles, kur žmones aktualizuoja Kristaus mokymą į savo gyvenimą. Jie drauge meldžiasi, studijuoja Raštą bei pritaiko į asmeninę patirtį ir praktiką tikėjimo tiesas.

Šiame laiške paliečiau tas vidines pastoracinės tarnystės kryptis, kuriomis pati vadovaujuosi, lydint tikinčiuosius mokinystės keliu. Jei Jus domintų platesnė ir išsamesnė informacija, laukčiau Jūsų klausimų.

Viešpaties malonės Jums.
Pagarbiai,

past. Anželika Krikštaponienė

Dalinkimės:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.