Šio tinklaraščio pranešimų skaičius: 909

Pastorės Anželikos tinklaraštis

Krikšto šventė prie Juodlės ežero

2016 29 birželio | Reportažai, Trumpai

  1. Pradžia
  2. /
  3. Trumpai
  4. /
  5. Reportažai
  6. /
  7. Krikšto šventė prie Juodlės...

Krikšto šventė prie Juodlės ežeroJau tapo gražia Šiaulių bažnyčios Tiesos žodis tradicija kasmet Joninių švenčių metu organizuoti Krikšto šventę visai bendruomenei iškylaujant gamtoje.

Šie metai buvo ne išimtis. Birželio 26 d., sekmadienio, pamaldos vyko gamtoje. Tikinčiųjų neišgąsdino nei savaitgalio kaitra, nei po pietų prognozuojama audra ir stipri liūtis. Visi džiugiai nusiteikę rinkomės po žydrais dangaus skliautais tarp pušų kolonų prie Juodlės ežero.

Pradžioje aptarėme turiningą dienos programą. Tada suskambo kanklių ir gitaros garsai, o pirmosios šlovinimo giesmės švelniai susiliejo su didingu paukščių orkestro skambėjimu. Drauge su visa kūrinija garbinome Dievą Kūrėją ir mūsų Atpirkėją Jėzų.

Anzelika_pamokslaujaPradėjusi pamokslą pastebėjau, jog ši diena yra didžiulė šventė tiems, kurie krikštijasi. Mat anot Antonijaus Surožiečio, per krikštą mes ne tik pasveikstame, bet ir tampame tikrais Kristaus kūno nariais. Žinoma, tuo apsisprendimu džiaugiasi ir artimieji, ir bažnyčia, nes mūsų mylimieji renkasi sąmoningai sekti Kristumi, o Dievo namai pasipildo gyvais Kristaus kūno nariais.

Pamokslo pagrindu pasirinkau eunucho įtikėjimo ir krikšto istoriją, aprašytą Apaštalų darbuose (Apd 8, 27–39). Ji man primena jaunų žmonių, augusių tikinčiųjų šeimoje, įtikėjimo kelionę. Dažną kartą krikščioniškoje terpėje augančių jaunuolių tikėjimas prasideda nuo paprastų Evangelijos istorijų, kurias jie išgirsta dar vaikystėje. Paskui jis stiprėja klausant pamokslų bažnyčioje. Tada dar viskas atrodo aišku ir saugu. Tapus jaunuoliais, neretas ima jausti ir suprasti savo kritusią prigimtį, pradeda bjaurėtis savimi, neretai sudvejoja, ar Dievas gali juos tokius mylėti? Nuliūsta… Tačiau tokiu būdu, per vidinį savivokos skausmą, jie tampa atviriausi Kristaus gelbstinčiai malonei veikti juose. Kaip eunuchas skaitė Izaijo pranašystėje apie Kenčiantį tarną už visas pasaulio nuodėmes, taip mes su jaunuoliais, apsisprendusiais krikštytis, kalbėjome apie Kristų ateinantį į mūsų silpnumą, nuodėmę ir blogį, kad mus išgelbėtų. Jei tikime, kad Jis yra Dievo Sūnus, imantis mūsų nuodėmę ir gelbstintis mus ant kryžiaus, esame pasiruošę krikštytis. Niekas netrukdo pasikrikštyti, jei tiki visa širdimi – pasakė Pilypas eunuchui, kuriam išaiškino Izaijo pranašystę ir Kristaus atliktą darbą ant kryžiaus.

Po pamokslo trys jaunuoliai (Džiugas, Inga ir Ieva) Krikštu patvirtino savo apsisprendimą sekti Kristumi. Bažnyčia bei artimieji sveikino ir laimino jų pasirinkimą.

Solo_tekvondoAntroje dienos pusėje džiugiai leidome laiką: vaišinomės, bendravome, maudėmės, žaidėme. Taip pat netrūko nei pažintinių, nei praktinių užsiėmimų. Mūsų svečiai iš karinės bazės Solomonas Tolomoni (Aliaska) ir Joan (Texasas, JAV) visus norinčius pamokė tekvondo savigynos pratimų. Dauguma – jaunuoliai, vaikai, moterys ir vyrai – noriai dalyvavo treniruotėse. Po ko padėkoję svečiams už egzotinę patirtį, meldėmės už dar vieną mums tekusią dovaną – LCC tarptautinio universiteto absolventę Ivetą Ilevičiūtę, kuri baigė atlikti dvi savaites trukusią tarnystės praktiką mūsų bažnyčioje.

Galiausiai, bažnyčios šeimų grupė suorganizavo pažintinį taką aplink ežerą. Jame dalyvavusios šešios tikinčiųjų komandos dar labiau susipažino vieni su kitais, kartu įveikė sunkumus, atliko kūrybines užduotis, padėjo vieni kitiems. Tuo tarpu likę stovyklavietėje virė ant laužo šiupinį, kurį pasigardžiuodami valgėme visi išvykos dalyviai.

Dar ilgai, iki pat vakaro, paežerėje netilo juokas, krykštavimas, pokalbiai ir žaidimai… Atrodytų audra ramiai lūkuriavo, kada pasisotinę bendryste, susėsime į automobilius… ir tik tada, prapliupo stiprus vasaros lietus nuplovęs aktyvios poilsio dienos dulkes.

Šioje išvykoje darniai skambėjo du akordai: Krikštas ir bažnyčios bendrystė. Grįždama su šeima namo, mąsčiau, kaip jie vienas kitam padeda. Krikštas jungia visus tikinčiuosius į vieną Kristaus Kūną, o nuoširdus ir džiaugsmingas tikinčiųjų bendravimas papuošia ir įprasmina Krikštą. Tokiu būdu bažnyčia puoselėja tikėjimą ir gilina brolystės ir seserystės saitus.

FOTOREPORTAŽAS

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kitos publikacijos:

Apie save

Apie save

Esu Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis” pastorė. Į šį Viešpaties pašaukimą atsiliepiau tautos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, būdama 20 metų mergina (1990 m. pradžioje)…
Skaityti toliau…

Užsisakyti naujienas

Mano knyga

Knyga

Savaitės skaitomiausi

Popular Posts

Archyvas

Archyvas

Tinklaraščio lankytojai