Kodėl „Pradžios“ knygoje taip nenuoseklu? | Klausimai – atsakymai

Biblija_Pradzios-knygaPradžios knygoje 1 skyr. 27 eilutėje rašoma, kad Dievas sukūrė vyrą ir moterį, tai buvo 5-6 diena. Po to 2 skyr. 22 eilutėje (jau po 7 poilsio dienos) rašo, kad sugalvojo sukurti vyrui padėjėją – moterį. Kodėl taip nenuoseklu?

Aras, Molėtai

*****

Jūs teisingai pastebėjote, kad skaitant Pradžios knygoje aprašytas dvi žmogaus ir moters sukūrimo istorijas šiuolaikiniam skaitytojui jos gali pasirodyti nenuoseklios. Pr 1, 27 jau matome sukurtus vyrą ir moterį, o Pr 2, 22 vėl išgirstame, kad Edene buvo sukurta moteris iš vyro šonkaulio. Taip nutinka todėl, kad skaitydami labiau mąstome apie įvykių chronologiją, bet negalvojame, ką autorius, pakartodamas istoriją ir aprašydamas ją kitu aspektu, tuo norėjo pabrėžti. Pastebėtina, kad Pradžios knygos autorius, du kartus aprašydamas žmogaus sukūrimo ir moters sukūrimo istoriją, kėlė skirtingus uždavinius.

Būtent pirmame Pradžios skyriuje yra išdėstoma sukūrimo eiga, tvarka ir chronologija. Paskutinis Dievo sukūrimo tvarinys buvo žmogus. Jis išsiskyrė iš kitų kūrinių tuo, kad buvo sukurtas pagal Dievo atvaizdą ir pavidalą – vyras ir moteris. Ir Dievas sutvėrė žmogų pagal savo atvaizdą; pagal Dievo atvaizdą sutvėrė Jis jį; vyrą ir moterį sutvėrė Jis (Pr 1, 27). Dievas kaip Trivienis asmuo sukūrė į save panašų vienaskaita minimą žmogų, tačiau dviejų skirtingų lyčių asmenyse – vyrą ir moterį, kuriuos laimino ir liepė pripildyti bei užvaldyti žemę. Pirmame skyriuje autorius leidžia suprasti, kad žmonija sukurta dvilyte, vyrai ir moterys, ir jiedu abu yra Dievo atvaizdo turėtojai ir atspindžiai. Toki yra šios žmogaus sukūrimo istorijos pagrindinė mintis.

Tuo tarpu antrame skyriuje autorius grįžta prie sukūrimo detalių, pabrėždamas moters, kaip tinkamo pagalbininko vyrui, sukūrimą. Čia yra plėtojama mintis, kaip kontrastas pirmam skyriui, kur Dievas po kiekvieno kūrinio sutvėrimo matė, kad viską, ką Jis padarė, buvo gerai, tačiau vienam vyrui būti negerai, nes jis neturėjo tinkamo pagalbininko tarp gyvūnų. Todėl moters sukūrimas vyrui buvo gerojo Dievo intencija suteikti jam pagalbininkę, gyvenimo partnerę ir draugę. Po to Viešpats Dievas iš šonkaulio, kurį išėmė iš žmogaus, padarė moterį ir ją atvedė pas žmogų (Pr 2, 22). Norėčiau dar pacituoti komentatoriaus Westermano teiginį, kuris taikliai apibūdina šios istorijos tikslą: „Pradžios 2 skyrius yra itin unikalus pasakojimas tarp kitų Senųjų Artimųjų Rytų sukūrimo mitų tuo, kad įvertina ir pabrėžia moters reikšmę bei parodo, jog žmonijos egzistenciją lemia partnerystė tarp vyro ir moters“. Taigi antrame Pradžios knygos skyriuje autorius pasakoja pirmos šeimos atsiradimo istoriją, kurioje matome užgimstant pačią šeimos instituciją: Todėl vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu (Pr 2, 24).

Pastorė Anželika Krikštaponienė

Dalinkimės:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.