Kalėdų eglutė | Adventas (II)

Kalėdų eglutėPrasidėjo antroji Advento savaitė. Namuose uždegame dar vieną adventinio vainiko žvakelę. Jau dega dvi, laukimo ir ramybės, liepsnelės. Ateinančią savaitę kviečiu apmąstyti, ką Kalėdų kultūra gali mums pasakyti apie Jėzų? Panagrinėkime Kalėdų šventės ženklus ir susiekime juos su Kristaus tiesa.

Krikščionys gali aiškinti aplinką ir kultūrą dvejopai: pozityviai ir neigiamai. Pozityvusis kultūros ženklų aiškinimas atranda simboliuose „gerą grūdą“, permąsto juos Šventojo Rašto šviesoje ir taiko jiems krikščioniškąją prasmę. Neigiamas interpretavimo būdas neigia kultūros ženklus ir, galiausiai, juos atmeta kaip ne krikščioniškus, „nešvarius“. Man yra priimtinas pirmasis aiškinimo būdas, todėl kviečiu šeimose, kartu su savo vaikais, atrasti evangelines tiesas apie Jėzų ir jas pritaikyti šiuolaikinės Kalėdų šventės ženklams.

Šiandien pakalbėkime apie Kalėdų eglę, kuri spinduliuoja šventiškumu, žybčioja švieselėmis ir puikuojasi išpuošta stovėdama gražiausioje namų vietoje, kaip garbės svečias aplankęs mus per Kalėdas. Ar apie ją galime pasakyti ką nors bibliško?.. O, taip… Šventasis Raštas mini daugybę įvairių medžių savo puslapiuose…

Ar jie susiję su Kristumi? Taip, ir ne vienas…

Adventinis skaitinys:
Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas.
Kiekviena šakelę manyje, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad duotų daugiau vaisiaus.
Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau.
Pasilikite manyje, ir Aš jumyse. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, – taip ir jūs, jei nepasiliksite manyje.
Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir Aš jame, tas duoda daug vaisų; nes be manęs jūs negalite nieko nuveikti. (Jn 15, 1-5)

Apmąstymas:
Šioje Šventojo Rašto pastraipoje Jėzus save palygina su vaisingu vynmedžiu. Medis, auginantis vynuoges, yra puiki tęstinio gyvenimo ir pasiliekančių gyvenimo vaisių metafora.

Jei kalbėsime apie eglės medį, kuris per Kalėdų šventes atsiduria mūsų dėmesio centre, kaip įstabus šventinės dekoracijos elementas, jis irgi gali būti puikus amžinumo simbolis. Eglė, pušis, kukmedis ar buksmedis – tai mūsų šalies visžaliai medžiai ir puskrūmiai, iš kurių šakelių piname adventinius vainikus, puošiame namus, darome puokštes, statome eglutes. Visi jie yra amžino gyvenimo simboliai, kurie nuolat žaliuoja nelyg medžiai ir krūmai Rojaus sodo vidury ir niekada nevysta. O papuošti uogomis, snaigėmis, žaisliukais ir girliandomis, atrodo kaip derlingi medžiai, kurių šakos linksta nuo „vaisiaus“. Minutėlei stabtelėkime ir pagalvokime, ar tik ne Kristus Rašte yra simbolizuojamas kaip niekada nevystantis ir gyvybę teikiantis Gyvenimo medis Edeno sodo vidury, aprašytas Pradžios knygoje 2 skyriaus 9 eilutėje? Apie panašų vaizdinį skaitome ir Jono Apreiškime, kuriame apaštalas aprašo regėjime matytą Dangaus miestą – amžinąją teisiųjų buveinę. To miesto vidury, abejose upės pusėse, augo gyvenimo medis, duodantis dvylika derlių, kiekvieną mėnesį vedantis vaisių, o to medžio lapai – tautoms gydyti (Apr 22, 2). Žinoma, ten nebus atšiaurios, stingdančios ir mirtį nešančios žiemos, todėl ir amžinieji medžiai yra lapuočiai… 🙂 Tuo tarpu mes dabar turime puikų amžinumo simbolį – visais metų laikais žalią medį – eglę, kurios net atšiauriausia žiema neįveikia…

Ji be jokios abejonės gali mums priminti Kristų, kuris yra amžinasis gyvenimas – Gyvybės medis, o mes Jo šakelės. Pasilikti su Juo, reiškia patirti amžinąją gyvastį ir nuolatinį vidinį atsinaujinimą, teikiamą Šventosios Dvasios. Gyvybės medis, kaip ir Vynmedis yra vaisingumo simbolis. Todėl Kristus ragina visus savo sekėjus, mokinius ir tikinčiuosius pasilikti Jame, kaip šakelės pasilieka vynmedyje. Tik būdami su Juo ir Jame esame vaisingi dvasiškai. Juk šakelės ir kamienas yra organiškai susijungę, vientisi. Šakelės duoda vaisių tik dėl to, kad gauna gyvybės syvus tekančius iš šaknų, po žieve kamienu į visas šakas, dideles ir mažas. Panašiai ir krikščionis susijungęs su Kristumi, augina dvasios vaisių. Neįmanoma, kad atsiskyrusios šakos nuo kamieno, neštų vaisių. Lygiai taip pat krikščionis, atskyręs save nuo Kristaus, negali duoti amžino gyvenimo vaisiaus, kuris subrandina meilę, ramybę, džiaugsmą, atjautą, kantrumą ir romumą.

Pasilikdami Kristuje, kaip vynmedyje patiriame Jo žodžių apvalančią galią, kuri veda į atgailą ir naujo gyvenimo vaisių. Jo žodžio dėka stipriname tikėjimą, augame dvasiškai. Tokiu būdu medis visada žaliuoja, o šakelės gali duoti išliekantį vaisių amžinam gyvenimui.

Tad Kalėdinė eglė mums teprimena patį Kristų, kuris žaliuoja kaip visada žalias Gyvybės medis ir dovanoja mums Amžiną gyvenimą!

Malda:
Mano Viešpatie, Kristau, tegul šiais metais Kalėdos man primena, jog tu esi Gyvybės medis, kurio vaisius esu pašauktas ne tik ragauti, bet valgyti, jog mano siela gyventų per amžius. Noriu pasilikti tavyje, kaip šakelė vynmedyje, idant mano gyvenimas būtų prasmingas ir vaisingas Tavyje. Amen.

Dalinkimės:

1 komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.