Jeigu aš paprašiau kito žmogaus, kad man duotų savo kursinį darbą, kurio jam nebereikia, ir jis sutiko duoti, ar galiu jo darbu pasinaudoti kaip savo darbu? | Klausimai – atsakymai

rasymasKlausiau Šiaulių pastorės pamokslą „Nevok“. Noriu paklausti: jeigu aš paprašiau kito žmogaus, kad man duotų savo kursinį darbą, kurio jam nebereikia, ir jis sutiko duoti, ar galiu jo darbu pasinaudoti kaip savo darbu?

Aurelija

29 metai

Panevėžys

**************

Aurelija, juk tai taip akivaizdu, ko klausiate… Plagijavimas yra savinimasis svetimo kūrybinio ir intelektualinio darbo mokslo, meno, literatūros srityje, net ir tada, kai draugas neaiškiais sumetimais pasiūlo pasinaudoti savo rašiniu. Šiuo atveju iškyla abiejų studentų etikos klausimas: ko siekia vienas, ir ko nori kitas? Gal ranka ranką plauna? Jei studijų metu yra daromi sąžinės kompromisai, tai ko galima tikėtis iš tokių žmonių ateityje visuomeniniame ir bendruomeniniame gyvenime? Ar galite įsivaizduoti politiką, dirbantį „tautos labui“, kuris be jokio skrupulo pasisavina kitų kolegų gerus nuopelnus kaip savo, o savo blogus darbus nurašo kitiems? Tokį žmogų mažų mažiausiai vadinsime nesąžiningu, siekiančiu sau naudos ir šlovės.

Maži moraliniai kompromisai studijų metu išauga į didelius „nešvarius darbus“ ateityje. Jaunystėje dedam savo gyvenimo etinius pagrindus. Tad tingėjimas, dėstytojų apgaudinėjimas, savo vardo bei reputacijos žlugdymas yra tuščias, netyras ir neišmintingas darbas. Žmogaus garbė, tyra sąžinė yra vienas didžiausių turtų, kuriuos gali turėti asmuo. Tai lengva prarasti, bet sudėtinga, labai sudėtinga vėl atgauti. Apaštalas Paulius pastebi, kad sutepdami savo sąžinę, žlugome ir savo tikėjimą: „Šį įsakymą perduodu tau, sūnau Timotiejau, kad, kovotum gerą kovą, turėdamas tikėjimą ir gerą sąžinę. Jos atsižadėjus, kai kurių tikėjimo laivai sudužo“ (1 Tim 1, 18, 19). Tikėjimas ir neetiškumas nedera.

Pastorė Anželika Krikštaponienė

Dalinkimės:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.