Įsikūnijimo stebuklas | Adventas (III)

Įsikūnijimo stebuklasTrečiąją Advento savaitę dega jau trys žvakių liepsnos, kurios byloja, kad Kalėdos artėja. Šios savaitės klausimas, kurį toliau apsvarstome yra kuo buvo svarbus Kristaus, Dievo Sūnaus, įsikūnijimas (inkarnacija)? O kas būtų, jei Jis būtų tik žmogus?

Adventinis skaitinys:
Šeštame mėnesyje angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą Nazaretą
pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija.
Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi! Palaiminta tu tarp moterų!“
Jį pamačiusi, ji sumišo nuo jo žodžių ir galvojo, ką toks pasveikinimas reiškia.
O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą!
Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi Sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi.
Jis bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos Jam Jo tėvo Dovydo sostą;
Jis valdys Jokūbo namus per amžius, ir Jo karalystei nebus galo“.
Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“
Angelas jai atsakė, tardamas: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo jėga apgaubs tave; todėl ir gimęs iš tavęs bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi. (Lk 1, 26-35)

Apmąstymas:
Šiandienos skaitinio eilutės mus nukreipia į pačią įsikūnijimo stebuklo pradžią, kurią aprašė evangelistas Lukas. Angelas pasirodė Marijai, Jėzaus motinai, ir pasakė, kad jos įsčių vaisius bus Dievo Sūnus, nes prasidės ne iš vyro norų, bet nužengus Šventosios Dvasios galybei. Šios istorijos nieku būdu negalime sumenkinti vien dėl to, kad prie jos esame pripratę ir gal būt girdėjome ją nuo pat savo vaikystės šeimoje ar bažnyčioje, matėme kalėdinių atvirukų iliustracijose.

Luko pasakojimas yra tikras Kristaus įsikūnijimo (inkarnacijos) teologijos perlas. Evangelistas Dievo Sūnaus užgimimą kūne apgaubia šventumo ir išskirtinumo pojūčiu. Juk ne kiekvienai moteriai, kuri lauksis kūdikio, pasirodo angelas su Dievo žinia. Marijos ir angelo pokalbis yra žmogiškojo bei dieviškojo prado bendravimo šedevras. Neveltui šis Evangelijos pasakojimas buvo vertas geriausių meistrų teptukų, ne vieną dailininką įkvėpė angelo apsireiškimo Marijai scena. Pasakojimas spinduliuoja žemišku paprastumu, šiluma, bet kartu ir Dievo šlove bei didybe.

Angelas aplanko paprastą mergaitę Mariją iš niekuo nepagarsėjusio miesto Nazareto, Galilėjos srityje. Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi! Palaiminta tu tarp moterų! – garbingai ir oriai sveikina angelas nežinomą mergaitę, kurią išsirinko pats Dievas savo nuostabiai misijai. Tarp moterų jai bus skirta išskirtinė vieta, nes jai duodamas Dievo Sūnus. Ji palaiminta tarp moterų, vien dėlto, kad toks įvykis nebepasikartos niekada. Dievo išrinkimas yra unikalus. Jai turėjo įvykti nepaprastas įvykis, gimti Dievo Sūnus…

Nuo tokio garsaus pasveikinimo mergaitė sutriko. Kodėl ją taip sveikina, ką tai galėtų reikšti, kaip gali gimti sūnus nepažinus vyro? – daugybė klausimų lindo į galvą. O gi tai, kad ji nešios Dievo Sūnų! Aukščiausiojo Dvasia ir galia nužengs, todėl gimęs iš mergaitės, bus šventas Dievo Sūnus.

Kodėl buvo reikalinga žemiška mergaitė?

Kristus turėjo ateiti kūne. Taip pat mergaitė Marija simbolizuoja žemiškąjį kuklumą, tikro dievotumo paprastumą. Tokia Kristaus kelio pradžia parodo Dievo įsikūnijimo, gimimo ir tarnystės pobūdį. Nuo pat gimimo Jis ėjo ne šlovės, bet nusižeminimo keliu. Kristaus gimimas yra aliuzija Jo nusižeminimo ant kryžiaus.

Taip pat sužavi, pačios Marijos nuoširdus, šiltas dievotumas, tikrumas ir tiesiog iki tobulumo paprastas atsakymas: Štai aš, Viešpaties tarnaitė, tebūnie man pagal Tavo žodį. Kiekvieną žodį iš jos atsakymo galima medituoti. Štai aš – ne „kur tu?“ (du žodžiai skambėjo Edeno sode, kai Dievas ieškojo Adomo ir Ievos po Nuopuolio). Viešpaties tarnaitė – jaunas žmogus save mato, kai Viešpaties tarnaitę. Tebūnie man – pavedimas savęs Dievo valiai. Pagal tavo žodį – ne pagal mano norus. Kaip neretai mes būname toli nuo tokio pamaldumo ir mąstymo? Mes slepiamės ko toliai nuo Dievo, kad mums nebūtų pagal Jo valią. Arba norime Dievą padaryti savo planų tarnu. Štai nuostabus pavyzdys kaip žmogiškumas nuolankume gali tarnauti Dievui.

Pabaigai pacituosiu Jack Hayford mintį: Marijai buvo suteikta nuostabi galimybė būti Dievo indu – panašiai ir mums. Dievas visada ieško žmogaus, indo, į kurį išlies savo malonę ir veiks nuostabiu būdu. Be lieka išdrįsti pasakyti Jam: štai aš, Tavo tarnas ar tarnaitė, tebūnie man pagal Tavo žodžius!

Malda:
Viešpatie, Dieve, Tavo Sūnaus įsikūnijimo stebuklas rodo, kad Savo darbui dažnai Tu pasirenki ne kilmingus, ne turtingus, ne išmintingus, bet nuolankius žmones, per kuriuos įvykdai Savo valią. Noriu būti Tavo tarnu ar tarnaite. Tebūnie man pagal Tavo žodį. Amen.

Iliustracijoje Leonardo da Vinci paveikslas „Angelas paskelbė žinią Marijai“ (1472–1475)

Dalinkimės:

1 komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.