Internetinės krikščionių pažintys? | Klausimai – atsakymai

pazintysNorėčiau sužinoti jūsų nuomonę apie internetines krikščionių pažintis. Aš skaičiau daug teigiamų atsiliepimų apie tai viename krikščioniškame portale. Gal būtų galima įkurti ir lietuvišką krikščioniškų pažinčių svetainę?

Edita

24 metai

Vilnius

**********

Krikščioniškos pažinčių paslaugos, mano galva, tai šiandienos krikščionių subkultūros reiškinys, pastangos atrodyti šiuolaikiškai ir patraukliai tiek tikinčiųjų, tiek pasaulio akyse. Nemanau, kad internetinės pažintys būtų tipiška krikščionių idėja. Po 60 metų seksualinės revoliucijos, kuomet vyrų ir moterų seksualumo klausimas buvo išleistas kaip džinas iš privačios sferos ąsočio į viešąją erdvę, žinoma, atsirado ir pažinčių paslaugas teikiančių klubų. Iš pradžių tokie klubai veikė tikroje erdvėje kaip susitikimų vakarėliai, o dabar ir virtualioje: internetiniai pažinčių klubai, televizijos pažinčių žaidimai. Virtualias, net ir krikščionių, pažintis vertinu nevienareikšmiškai.

Apskritai virtualus bendravimas yra vertinamas gana prieštaringai. Kaip žinia, patrauklioji jo pusė yra ta, jog prieš monitorių žmogus jaučiasi drąsiau, gali lengviau kalbėti negu gyvenime, jam paprasčiau būti tokiu, koks jis yra. Pavojinga pusė ta, jog pažintys gali būti apgaulingos ir manipuliatyvios: internete daug lengviau nuslėpti savo trūkumus, meluoti, prisidengti skirtingais vaidmenimis, keisti kaukes, būti nenuoširdžiu, teikti lūkesčių, kuriems nelemta išsipildyti. Kompiuterinis bendravimas netenka realaus bendravimo žavesio ir pojūčių dinamikos. Tikrovėje matome žmogų su jo privalumais ir trūkumais, regime veido išraiškas, emocinę reakciją į žodžius, girdime balso intonacijų kaitą. Šito negali pasiūlyti virtuali pažintis. Tai tik psichologiniai aspektai. O kaip su teologine ir bibline puse?

Tiesa, kai kurie krikščionys adaptuoja savo bažnyčiose pažinčių idėją ir teikia tokias paslaugas. Neretai tokiose bažnyčiose kaip problemą matau pasaulietinio modernumo siekimą, paliekant biblines tiesas antrame ar net trečiame plane kaip menkesnes. Tuomet svarbiausia pasidaro būti šiuolaikiška, „kieta“ bažnyčia nesibodint pačių įvairiausių priemonių ir atsakyti į vartotojų poreikius. Tada man iškyla ne vienas klausimas. Ar tai yra bibliniai bažnyčios tikslai ir uždaviniai? Ar kur nors Šventajame Rašte atrandame bažnyčią „piršliaujančią“ jauniems žmonėms? O kur pasitikėjimas Dievo apvaizda? Argi ne Viešpats atvedė Ievą pas Adomą? Šiandien kaip ir anksčiau jauni žmonės gali atrasti vienas kitą su Viešpaties pagalba. Čia išlieka didelė Viešpaties paslaptis, kaip dvi širdys susitinka ir atpažįsta viena kitą.

Žinoma, šiandien bažnyčiai tenka spręsti nelengvą dilemą, kiek jai būti bibliška, o kiek šiuolaikiškai. Kiekvienoje kartoje iškyla iššūkis, kaip aiškinti Dievo tiesas kultūriniame kontekste. Bet ar bažnyčia turėtų kurti vartotojišką krikščionišką kultūrą? Manau, kad Kristaus bažnyčia pirmiausia turėtų rūpintis Evangelijos ir Dievo pažinimo sklaida kaip savo svarbiausiu uždaviniu šiandienos kultūroje, kad ir jauna karta „pažintų Raštą, galintį pamokyti išgelbėjimui per tikėjimą, kuris yra Kristuje Jėzuje“ (2 Tim 3, 15-16), o naujai besikuriančios šeimos būtų palaikomos tikinčių malda ir bažnyčios palaiminimu. Aš dvejočiau, ar pažinčių skiltis tiktų bažnyčios tinklapyje.

Pastorė Anželika Krikštaponienė

Dalinkimės:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.