Gyvenimo harmonija

harmonijaHarmonija – tai skirtingų dalių, spalvų, garsų ir kitokių dalykų suderinimas, darna. Šis žodis kilo senovės Graikijoje, kur Harmonija buvo santarvės deivė.

Visų laikų žmogui nesvetima siekti gyvenimo harmonijos, kai trokštama suderinti darbą ir poilsį, profesiją ir pomėgius, sielą ir kūną, dvasinio ir daiktinio gyvenimo pusiausvyrą.

Mąstant apie krikščionio gyvenimą, iškilo palyginimas, kad tai galėtų būti panašu į skambinimą pianinu. Norint teisingai sugroti kūrinį, reikia ne tik paspausti teisingus klavišus atitinkančius natas, bet išlaikyti ritmą, tempą, garsumą ir suteikti teisingą atspalvį skambinam kūriniui. Tik kai sutampa ir natos, ir atlikimas, galima pasiekti gerų rezultatų. Puikiai pažinti natas – tai pusė darbo, kaip ir gerai pažinti Raštus. Kita dalis, ne mažiau svarbi – jų techniškas atlikimas. Darnaus ir harmoningo skambėjimo nėra, kol abi šios dalys nesuderintos. Paspaudi ne tą klavišą – neteisinga, o jei sugroji teisingą natą, bet neišlaikai ritmo, tempo, garsumo ir kitų atlikimo niuansų – taip pat neteisinga, nes sunku suprasti, koks kūrinys skamba. Kaip nepaprasta sugroti kūrinį gerai. Tenka nemažai padirbėti. Panašiai ir krikščionio gyvenime nemažai plušame, kol Viešpaties žodis pradeda sutikti su Jo nuostatomis, požiūriu ir valia. Juk tikėjimo nedarnumas dažnai pasitaiko, kai teisingai kalbame, bet taip negyvename, kai turime pažinimą, bet neturime meilės, arba mylime tiesą, o žmonių nekenčiame, kiti gi myli žmones, bet ignoruoja tiesą. Tuomet jaučiame, kad stokojame Viešpaties darnos…

Taikdarių harmonija

„Palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais“ (Mat 5, 9).

Viešpats Jėzus palaimintais vadina tuos, kurie atlieka taikdario misiją. Būti taikdariu, reiškia gyventi harmoningą gyvenimą: būti taikoje su Dievu ir artimu, su Dievo žodžiu ir jo vykdymu, su teisumu ir nuolankumu, pažinimu ir meile. Taikdario širdy daug dalykų suderinta, bet nesupriešinta. Taika, kai apsikabina teisingumas ir gailestingumas, pažinimas ir meilė. Sutaikytose priešingybės suskamba gyvenimo darna. Koks gali būti pažinimas be meilės, o meilė be Viešpaties pažinimo? Tik Kristus, būdamas taikos kunigaikštis – aukščiausias taikdarys, Savyje sutaiko mus su tuo, kas buvo priešinga kritusio žmogaus natūrai. Jame darniai suskamba nuolankumas, paprastumas, gailestingumas, kantrumas, susilaikymas ir pasiaukojimas… Jis padeda apjungti priešingybes, kurios retai sugyvena žmoguje: teisingą savęs vertinimą – žmogaus orumą su širdies nuolankumu, tiesos aštrumą ir gydančią meilę, neapykantą nuodėmei ir gailestingumą artimui. „Kūdikis mums gimė, sūnus mus duotas. Ant jo peties viešpatavimas, jis bus vadinamas Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis. Jo viešpatavimas plėsis ir taikai nebus galo“ (Iz 9, 6,7). Kristaus sutaikinimo tarnystė tebesitęsia mumyse. Dar daug dalykų turi būti sutaikytų ir suderintų, kad Gyvenimas skleistųsi…

Dalinkimės:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.