Gyvenimo duona | Adventas (I)

jezusKuo jūs mane laikote?
Adventinis skaitinys:
Jėzus atsakė: „Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš.

Aš esu gyvenimo duona.
Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė.
O ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad, kas ją valgys, nemirtų.
Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgo šitos duonos – gyvens per amžius. Duona, kurią Aš duosiu, yra mano kūnas, kurį Aš atiduosiu už pasaulio gyvybę“. (Jn 6, 35, 48-51)

Apmąstymas:
Apaštalas Jonas savo Evangelijoje septyniomis metaforomis Aš esu meistriškai atveria, kad Kristus yra mums viskas. Nėra regimajame ir neregimajame pasaulyje nieko tokio, kas galėtų Jį pakeisti. Jis atliepia visus didžiausius žmogaus poreikius. Apaštalas Jonas rašė savo Evangeliją dėl vieno svarbiausio tikslo, kad skaitytojas tikėtų Jėzumi Kristumi ir turėtų amžiną gyvenimą. Jo Evangelijoje itin daug kartų nuskambo žodis, kad tikėtumėte – net 98 kartus. Evangelijos pradžioje jis liudininku pasirenka Joną Krikštytoją, apie kurį sakė: Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų apie šviesą, ir kad visi per jį įtikėtų (Jn 1, 7). O pačioje pabaigoje Jonas pats tampa tuo liudytoju: O šitie žodžiai yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Kristus, Dievo Sūnus, ir kad tikėdami turėtumėte gyvenimą per Jo vardą (Jn 20, 31).

Pirmasis Jėzaus Aš esu yra Gyvenimo duona. Jėzus save lygina su amžina gyvastį teikiančia duona. Duona – kasdienis maistas, o vanduo – gėrimas, jie abu yra mūsų mitybos pagrindiniai elementai, kurie palaiko fizinę gyvybę. Tačiau žmogus ne vien kūnas, bet ir gyva siela, o Kristus save pristato, kaip mūsų sielos duoną, be kurios siela – mirusi.

Jūs ieškojote manęs, kad prisivalgėte duonos lyg soties… Darbuokitės ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinam gyvenimui 6, 26 – 27 eil., – sakė Jėzus Jį atsekusiai miniai. Jie norėjo tik išspręsti savo žemiškus poreikius ir naiviai manė, kad jei turėtų visada vandens ir duonos pavalgyti, to užtektų. Šiandien mes, žmonės, vis dar manome, kad ekonominės ir socialinės priemonės išspręstų visus vidinius mūsų poreikius. Tiesa, žemiškajame gyvenime šios priemonės palengvina gyvenimą, tačiau – ne dangiškajame.

Žmonės turi kur kas gilesnį dvasinį poreikį, nei tik būti sočiais, materialiai aprūpintais. Anot psichologo A. Maslowo, šie paminėti poreikiai yra žemiausiame žmogaus poreikių piramidės lygmeny. Labiausiai žmonės trokšta gyvenimo pilnatvės: ramybės, meilės, priėmimo, nuodėmių atleidimo, atjautos, orumo. Tai gilaus niekada nenutrūkstamo, niekada nesibaigiančio amžinojo gyvenimo poreikis. Kiekvienas širdies gilumoje turi amžinojo gyvenimo ilgesį. Visi siekia tą ilgesį kažkaip užpildyti: mokslas nori prailginti žmogaus gyvenimą, gyvenimo būdo žurnalai, laidos ir straipsniai siekia patarti kaip gyventi kokybiškesnį ir pilnavertiškesnį gyvenimą.

Tačiau visos šios priemonės niekuo negali prisidėti amžinam gyvenimui. Niekas negali tapti ta amžina duona: nei kūryba, nei darbas, nei šeima, nei pinigai – visa tai vieną dieną liausis, kaip izraelitų mana baigėsi, įėjus į pažado žemę. Tik Kristus, Amžinasis Dievas, yra ta gyvybės duona, kuri maitina mūsų sielos gyvenimą ir palaiko ją dabar bei per amžius…

Malda:
Viešpatie, Jėzau, būk mano Gyvenimo duona, kuri per amžius maitina mano sielą ir užpildo širdies alkį Amžinuoju gyvenimu. Niekas kitas negali atleisti mano kalčių ir nuodėmių, nes tik Tu atidavei Savo kūną už mane ant kryžiaus. Tu esi mano duona, nužengusi iš dangaus. Niekas negeli užpildyti sielos gyvenimo pilnatve, kaip Tu, Jėzau dabar ir per amžius. Amen

Dalinkimės:

1 komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.