Šio tinklaraščio pranešimų skaičius: 909

Pastorės Anželikos tinklaraštis

Emociškai sveika moteris

2016 15 birželio | Reportažai, Trumpai

  1. Pradžia
  2. /
  3. Trumpai
  4. /
  5. Reportažai
  6. /
  7. Emociškai sveika moteris

Emociškai sveika moterisBirželio 8 d. (2016 – 06 – 08) įvyko trečiasis moterų sielovados susitikimas su Gražina Bielousovą iš ciklo Moters sielos žaizdos ir galios. Dauguma susirinkusių moterų jau žinojo į kokio pobūdžio susitikimą atėjo, laukė šios temos ir ruošėsi jai savo vidumi.

Todėl nuo pirmų susitikimo akimirkų atmosferoje tvyrojo atvirumas, laisvumas ir betarpiškumas.

Šį kartą Gražina kalbėjo apie kasdienius psichologinius sunkumus, kurie yra būdingi moterims – Dažniausiai pasitaikantys moterų psichologiniai sunkumai. Pradėdama savo pasisakymą Gražina iš karto perspėjo, jog ji nelies psichikos ligų, tačiau kalbės apie tuos išgyvenimus, su kuriais susiduriame kasdien savo sieloje. Vis tik svarbu žinoti, kad nepaisymas paprastų psichologinių sunkumų, ilgainiui gali tapti rimta psichikos problema – perspėjo lektorė. Tačiau svarbu suprasti, kad bet koks sielos išgydymas, jei tai ne ezoterikos būdas, yra Dievo malonės ženklas. Dievas gali panaudoti medikus, psichiatrus, psichologus ir dvasininkus prisiliesti prie mūsų sielų, jei į savo skausmą įsileidžiame Jėzų ir specialistus.

Gražina BielousovaDvasinė sveikata ir branda glaudžiai susijusi su emocine sveikata ir branda. Tad šį kartą Gražina, remdamasi Geri Scazzero knyga Emotionaly Healthy Women, kvietė moteris pasvarstyti apie tam tikras emocines naštas, kurias svarbu nusimesti.

Pirmiausia svarbu nustoti jaudintis, ką kiti pagalvos apie tave. Moters vaizduotė panaši į verpyklą, kuri gali išausti pačius įvairiausius atmetimo jausmo scenarijus: kokios esame nepriimtinos, nemėgstamos, nelaukiamos ir t.t. Baimė sukuria iškreiptą tikrovės paveikslą. Moterys apsigauna, kai mano, jog žino, ką apie jas galvoja kiti, todėl pačios įpuola į savo emocijų ir minčių pinkles. Minčių pasaulį pažįsta tik Dievas. Jokiam kitam žmogui neduota permatyti kito asmens mintis, jei jos nėra atvertos pokalbyje. Turėtume nutraukti tuos baimės voratinklius. Juk kiekvienas žmogus yra labiausiai susitelkęs į save, savo pojūčių pasaulį. Net 99 % laiko mąstome apie save. Todėl svarbu nebijoti pasirodyti keistai, svarbu perklausti, pasidomėti, pasitikslinti, jei dėl kažko nerimaujame, kažko nesuprantame.

Antra, nustok meluoti sau! Labiausiai svarbu būti nuoširdžiai sau pačiai. Nuolat sekti savo emocinį foną. Užduoti sau klausimą, kaip aš jaučiuosi? Kokia yra tiesa apie mano pačios savijautą? Svarbu nebijoti įsivardinti tikrųjų jausmų. Gal esu įsiskaudinusi, įsižeidusi, gal esu išsekusi. Jėzus laukia mūsų atsakingumo už save. Jei įvardiname tiesą, tuomet galime kažką pakeisti, tampame atsakingomis už vidinius pokyčius. Jėzui reikia žingsnių iš mūsų pusės. Pamenate, evangelijoje Jis paklausė aklojo Bartimėjaus, kuris šaukėsi Jo pagalbos ir išgydymo: Ko tu nori?

Trečia, turėtume sustoti aukotis dėl neteisingų dalykų. Moterys neretai aukojasi kur reikia ir kur šito nereikia. Esame linkusios net susikurti neteisingą kankinystės kultą. Kai tarnaujame, dirbame, triūsiame, savanoriaujame svarbu paklausti savęs: ar dar reikia kam nors šitos aukos, išskyrus mane? Yra dalykų, dėl kurių neverta aukotis, kurie nepasiteisina, neduoda jokio sprendimo, veda į išsekimą. Svarbu savęs klausti, ar tai, ką darau yra Dievo duoti darbai man? Tikrai yra tokių mūsų gebėjimų ir dovanų, dėl kurių verta stengtis, nes jos duotos Dievo, kad atsiskleistų Jo rūpestis, Jo meilė, Jo išmintis kitiems.

Neteisingai aukojantis, mes persistengiame, imame gyventi kitų gyvenimus ir, galiausiai, linkstame kaltinti kitus dėl savo nuovargio. Moterys labiausiai neigia tris savo emocijas: pyktį, baimę ir liūdesį. Kai šios emocijos yra užgniaužiamos, kai mes visada norime būti geresnės savo akyse, nei iš tikrųjų jaučiamės, jos prasiveržia depresija. Depresija turi cheminę ir aplinkybinę priežastį. Kai mūsų organizme trūksta hormonų, o aplinkybės prispaudžia, sunkumai tampa per dideli, jog juos išspręstume. Šios paminėtos priežastys sukelia depresiją.

Labiausiai turėtume vengti žlugdyti save mintimis. Kokios mintys mus lydi nuolatos? Ar tos, kurios padeda susitvarkyti su patiriamais iššūkiais, ar mus žlugdančios? Ar galime pasitikėti Dievo gerumu, kad viskas išeis į gera? O gal visiška neviltis ima viršų? Mylintis Dievas nori veikti mumyse, bet mes neleidžiame, kai neigiamai mąstome apie save. Mūsų tapatybė yra nei liūdesys, nei neviltis ar širdgėla, bet Kristus. Mes renkamės pasilikti Evangelijos tiesoje ir Kristaus tapatybėje, ar skęsti nevilty.

Seminaro pabaigoje moterys buvo pakviestos atnešti savo širdgėlą Kristui maldoje ir vėl atrasti savo tapatybę Jame. Moterų atsivėrimą palydėjo Viešpaties Dvasios palytėjimas. Dėkojame Jam už teikiamą atgaivą ir vidinį gydymą!
Su Gražina vėl susitiksime savipagalbos seminare jau rudenį. Linkiu visoms puikios vasaros!

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kitos publikacijos:

Apie save

Apie save

Esu Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis” pastorė. Į šį Viešpaties pašaukimą atsiliepiau tautos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, būdama 20 metų mergina (1990 m. pradžioje)…
Skaityti toliau…

Užsisakyti naujienas

Mano knyga

Knyga

Savaitės skaitomiausi

Popular Posts

Archyvas

Archyvas

Tinklaraščio lankytojai