Buvau ištekėjusi du kartus… Gal Dievas manęs nemyli? | Klausimai – atsakymai

moterisBuvau ištekėjusi du kartus. Pavargau nuo vienatvės. Kankina nerimas, kad Dievas siunčia man vienatvę, nes mane atstumia, kad esu neverta visavertes šeimos, neverta artimo žmogaus. Ar aš išsigalvoju, kad Dievas manęs nemyli? Ačiū.


Svieta, 37 m., Alytus*****

Gerbiama Svieta, dėkoju Jums už atvirą savo situacijos įvertinimą ir nuoširdų klausimą. Minite  sunkią savo sielos būseną, patiriamą kankinantį nerimą ir slegiantį vienatvės jausmą po dvejų skyrybų, kurias išgyvenote.

Pirmiausia, noriu pastebėti, jog tokia neigiama emocinė savijauta žmonėms, išgyvenusiems skyrybas, yra būdinga. Ne veltui išsiskyrusio žmogaus vidinę būseną dėl emocinio, psichinio ir dvasinio krūvio psichologai lygina su artimojo netektimi, artimo mirties sukeltais išgyvenimais. Ilgalaikių santykių nutrūkimas, skausmingas bylinėjimasis, emocinis ir fizinis išsekimas bei vidinis tikėjimo ir moralės konfliktas (tikinčiųjų atveju) sukelia sielos negalavimą: sunkų liūdesį, didžiulį nerimą, pykčio protrūkius, gilų nevisavertiškumo jausmą, nepamatuojamą gėdą, kurią atneša visuomenės spaudimas, kankinančią vienatvę, nusivylimą ir, tikinčiojo atveju, abejones Dievo gerumu. Tokia savijauta byloja apie vidinio išgydymo poreikį.

Tikinčiojo vidinis išgydymas prasideda ir baigiasi Kristuje, kuris yra šlovingiausias mūsų sielų Gydytojas, Ganytojas ir Sargas (1 Pt 2, 24-25). Cituodamas pranašo Izaijo žodžius, Jėzus sako: Dievas pasiuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios (Lk 4, 18). O tai reiškia, kad Dievas neatstumia nė vieno, kuris su atgailaujančia širdimi ateina pas Jį, kreipia nuodėmės sužeistą savo sielą į Jo šviesą. Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane Aš neišvarysiu lauk (Jn 6, 37). Jis nenulauš palūžusios nendrės ir neužgesins rusenančio dagčio, kol nenuves teisingumo į pergalę (Mt 12, 20). Šie evangelijų žodžiai atskleidžia Kristaus gailestingą ir romų charakterį, kuris teikia didžiulę paguodą visiems kenčiantiems, sielos vargdieniams, žmonėms, pasiekusiems liepto galą. Tad neabejokite – Dievas tikrai Jus myli ir trokšta išgydyti jūsų vidines žaizdas! Gydančios Jo malonės mums visiems reikia per visas gyvenimo dienas.

Tad pirminis siekis tebelieka patirti Jame visišką ramybę, sutaikinimą ir susitaikymą, bei sveiku širdies akies žvilgsniu pažvelgti į gyvenimą. Kartais vienatvės išgyvenimas Dieve gali būti kelias į vidinį išgydymą. Būna akimirkų, kai vienatve mes galime dalintis tik su Dievu. Kiti, net patys artimiausi, lieka lyg svetimi ir pašaliečiai, kurie nepajėgia suvokti tos situacijos, išjausti širdgėlos gelmių. Tomis akimirkomis liekame patys su savimi ir su Dievu. Tai gali būti liga, netektis, skyrybos, mirtis. Tuo asmeniniu širdies skausmo keliu tenka eiti patiems, atsiremiant į Jį ir atveriant Jam savo vienatvės kančią! Tik Dievui priklauso žmogaus širdies ir minčių karalystė, kurioje Jis, mums leidus, veikia. Galų gale visišką ramybę suteikia tik pasitikėjimas Juo.

Visada mano akys į Viešpatį krypsta – Jis mano kojas išpainioja iš pinklių. Pažvelk į mane ir pasigailėk manęs, nes esu vienišas ir suvargęs. Mano širdies vargų pagausėjo, išvesk mane iš bėdų. Paželk į mano vargą bei skausmą ir atleisk visas mano nuodėmes (Ps 25, 15-18).

Galėčiau rekomenduoti paskaityti kelias knygas: Giuseppe Colombero „Vidinio išgijimo kelias. Kad geriau sutartume su savimi“ ir Medardo Lazo „Gyvenimas po skyrybų“. Jose rasite daug gero peno savo sielai.

Kita vertus, neapleiskite ir tikinčiųjų susirinkimų, kur tiek pamokslaujama žinia, tiek tikėjimo namiškių bendrystė turi gydančios Viešpaties malonės. Tai padės Jums spręsti ir vienatvės klausimą.

Visada gailestingų ir globojančių Viešpaties rankų Jums!
Pastorė Anželika Krikštaponienė

 
Dalinkimės:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.