Brigita Švedė apie saikingumo dorybę (XIV a.)

pjoveja„Namo vartai“ – tai kūno reikmės, be kurių jis negali apsieiti, būtent – valgymas, gėrimas, miegas, budrumas ir netgi pasitaikantys sielvartai bei džiaugsmai.

Prie šių vartų – kūno reikmių – turi stovėti sargas – protas, kuris rūpestingai, su šventa baime, išmintingai ir atkakliai atsispirtų priešams, kad šie nepatektų sielon.

Kaip valgant ir geriant reikia saugotis priešo, kuris ateina per piktnaudžiavimą ir paverčia sielą tingia tarnauti Dievui, taip ir pasninkavimo metu, kuris padaro kūną silpną bet kokiems darbams.
Verčiau būkite dieviškai geraširdiški ir su visais gerai elkitės be valgių ir įmantrių skanėstų gausybės. Kiekviena akimirka tebūna skirta Dievo garbei, praleista nuoširdžiai ir naudingai darbuojantis dieviškuose baruose“.

(XIV a. Brigita Švedė – Švedijos karaliaus pusseserė, augo pamaldžių dvarininkų šeimoje. Būdama septynerių patyrė pirmąjį regėjimą, trylikos ištekėjo už jauno didiko. Susilaukė aštuonių vaikų. Po vyro mirties patyrė vidinį perversmą, paskatinusį ją atsiduoti Kristui, kaip savo Sužadėtiniui. Ji įsteigė Išganytojo ordiną – moterų vienuolyną ir kunigų bendruomenę. Brigita darė didelę tikėjimo įtaką to meto Europos žinomiems asmenims).

Dalinkimės:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.