Ar yra skirtumas tarp religijos ir tikėjimo? | Klausimai – atsakymai

kryziusAr yra skirtumas tarp religijos ir tikėjimo? Kodėl tarp šių dviejų dalykų Tikėjimo žodyje jaučiama atskirtis?

Jolė

******

Dėkoju Jums už klausimą.

Sąvokas „religija“ ir „tikėjimas“ galima skirtingai suvokti, traktuoti ir vartoti, priklausomai nuo požiūrio taško.

Viena vertus, jos yra tapačios ir niekuo nesiskiria, jei jas vartojame socialine, kultūrine ir moksline prasme, norėdami pabrėžti visiems žmonėms būdingą religingumo prigimtį. Apibrėždami religiją (lot. religio – pamaldumas, šventumas), sakome, kad tai tikėjimai, aiškinantys pasaulį, žmoniją ir žmogų bei tas doktrinas atitinkantys kultai, tikinčiųjų organizacijos. Išskiriamos skirtingos pasaulio ir nacionalinės religijos, arba tikėjimai. Trys pasaulio religijos – krikščionybė, islamas ir budizmas. Nacionalinės – judaizmas (Izraelis), hinduizmas (Indija), sintoizmas (Japonija), daosizmą (Kinija) ir kt. Kai sakome, kad žmogus – religingas, turime omenyje – tikintis, pamaldus.

Kita vertus, kai kalbame krikščioniškos teologijos ir bažnyčios gyvenimo kontekste, „tikėjimas“ ir „religingumas“ gali įgyti šiek tiek skirtingas prasmes bei aspektus. Krikščioniui tikėjimas reiškia pasitikėjimą neregimuoju Dievu (Hbr 11, 1), asmeninį Dievo patyrimą ir pažinimą (Hbr 11, 6), atgimimą iš aukšto ( Jn 1, 12; 3, 36), širdies pasišventimą sekti Kristumi (2 Tim 1, 5), ir bene svarbiausias aspektas – išgelbėjimas per nuoširdų tikėjimą į Jėzaus Kristaus auką (Jn 3, 16). O religingumas įgyja kiek kitokį aspektą: labiau tradicinį, kultūrinį, išorinio pamaldumo atspalvį, kuriame neatsispindi dvasios atgimimas, širdies ryšys su Dievu, bet daugiau papročių ir tradicijų saugojimas. Tai vadiname tiesiog tradiciniu religingumu arba kultūriniu tikėjimu. Todėl pamokslaujant ir mokant šiose sąvokose gali atsirasti tam tikra teologinė ir interpretacinė atskirtis, skirtingų prasmių niuansai.

Nuoširdžiai, pastorė Anželika Krikštaponienė

Dalinkimės:

1 komentaras

  1. džiaugiuosi:
    skaitai ir mėgauniesi , kaip nuostabiu skanėstu– dar ir dar norisi tai daryti ir vis džiaugtis…

    kuo daugiau tokių galimybių augti dvasioje…

    ačiūū!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.