Ar tikrai Dievas pašventino sekmadienį, o ne šeštadienį? | Klausimai – atsakymai

baznyciaAr tikrai Dievas pašventino sekmadienį, o ne šeštadienį (Šabo dieną)? Karalius Konstantinas Romoje pakeitė Dievo įsakymą ir krikščionys pradėjo švęsti sekmadienį, o ne šeštadienį, kaip Dievas buvo įsakęs švęsti Šabą Pakartoto Įstatymo knygoje.

Taigi, ar mes nenusižengiame švęsdami sekmadienį, o ne Šabą, kaip Dievas įsakė? Jėzus juk nepakeitė įsakymo ir niekur nėra parašyta, kad turėtume švęsti sekmadienį.

Nerijus

23 metai

Kaunas

 

********************

Nesileisdama į spekuliatyvų ginčą dėl Sabato, dažną kartą grindžiamą savo samprotavimais ir išankstine doktrinine nuostata, atsakysiu trumpai ir santūriai.

Sabatas (hebr. šabbat – ramybė), tai septinta diena, kurią Viešpats palaimino ir pašventino kaip poilsio dieną: Dievas septintą dieną ilsėjosi po visų savo darbų, kuriuos atliko (Pr 2, 2 -3). Šventasis Raštas kviečia ir žmones septintą savaitės dieną ilsėtis nuo savo darbų, mąstyti apie Dievą, Jo valią, taip, kaip sukūręs pasaulį ilsėjosi Kūrėjas. Toks reguliarus poilsis užtikrina žmogui, Dievo kūriniui, darbo aktyvumo ir jėgų atgavimo ritmą: šešios darbo dienos, viena diena poilsio – dvasiniam, protiniam ir fiziniam atsigavimui. 

Judėjai ir Septintos dienos Adventistai Sabatą švenčia šeštadienį. Septintoji judėjų savaitės diena, idėjine, poilsio Viešpatyje prasme, atitinka krikščionių sekmadienį. Todėl sekmadieniais švęsdami ramybę ir susitaikymą su Dievu per Jėzų Kristų, pažymėdami poilsį kur kas švelnesne forma, nesilaikydami griežtų rabiniškos tradicijos Sabato reikalavimų, krikščionys nenusižengia. Tenka pastebėti, kad ne kartą savo gyvenimo dienomis Jėzus pasisakė prieš legalistinį ir žmonių papročių bei taisyklių „užgriozdintą“ griežtą rabinišką požiūrį į Sabatą (Mt 12, 1 – 14; Mk 2, 23 – 3, 6; Lk 13, 10 – 17; Jn 5, 1- 18).  

Beje, ankstyvieji krikščionys dar prieš Konstantino visuotinį sprendimą Viešpaties poilsį švęsti sekmadienį, jau rinkdavosi pirmą savaitės dieną, t. y. būtent sekmadienį, laužydavo duoną ir pamokslaudavo (Apd 20, 7. 11), tą dieną atidėdavo ir savo aukas (1 Kor 16, 2). Taip jie pažymėdavo ir išskirdavo savo Gelbėtojo Kristaus prisikėlimo dieną (Jn 20,  1. 19. 26).

Pastorė Anželika Krikštaponienė

Dalinkimės:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.