Ar galiu tuoktis antrą kartą? | Klausimai – atsakymai

wedding-ringsPrieš įtikėjimą išsiskyriau su vyru ir nors po įtikėjimo bandžiau sulipdyti santuoką, tačiau nesėkmingai. Norėčiau paklausti, ar galiu tuoktis antrą kartą?

Dalia

32 metai

Vilnius

**************

Dalia, Jūs uždavėte gana sudėtingą klausimą, liečiantį tris aspektus: šeimos instituciją, skyrybas ir antrą santuoką. Kaip tai vertintume krikščionišku požiūriu? Keliais žodžiais būtų nelengva atsakyti. Tam reikėtų viso krikščioniškos šeimos etikos kurso. Negalime kalbėti apie antros santuokos galimybę, nepakalbėję apie skyrybų žalą, biblinį jų vertinimą. Negalime kalbėti apie skyrybas, nepakalbėję apie Dievo požiūrį į šeimą. Visi šie trys šeimos dorovės klausimai glaudžiai susiję. Pasistengsiu trumpai ir tik paviršutiniškai prisiliesti prie kiekvieno iš jų.

Šeima Šventajame Rašte yra traktuojama kaip nuostabus Dievo sumanymas vyrui ir moteriai sukurti visą gyvenimą trunkančius santykius, kurie užmezgami meilės pagrindu, užtvirtinami Dievo akivaizdoje, palydimi abipusiu įsipareigojimu. Sutuoktiniams yra duota seksualinio gyvenimo laisvė. Tad šeima – tai vieno vyro ir vienos moters visą gyvenimą trunkanti sąjunga, kurios Kūrėjas ir Liudytojas yra pats Dievas. Jėzus tai pabrėžia: „Todėl ką Dievas sujungė, žmogus te neperskiria“ (Mt 19, 6). Iš šito galime aiškiai suvokti, kad santuoka neturi būti lengvabūdiškas žingsnis, bet rimtas pasirinkimas puoselėti visą gyvenimą trunkančius santykius, kol mirtis išskiria. Būtent tokia buvo tobula Dievo šeimyninio gyvenimo idėja. Dievo malonės pagalba šio idealo siekiame krikščioniškame šeimyniniame gyvenime.

Tačiau žmonija krito ir šiandien gyvena netobulame pasaulyje, kuriame vyrų ir moterų santykiai yra pažeisti ir iškreipti nuodėmės. Todėl, kai fariziejai paklausė Jėzaus, kodėl jiems Mozė leido išduoti skyrybų raštą savo žmonoms, Viešpats atsakė, kad dėl jų širdies kietumo, bet ne todėl, kad Dievui patiktų skyrybos (Mt 19, 8). Tai nėra Dievo idealas vyro ir moters santykiams. Atvirkščiai, Dievas sako: „Aš nekenčiu skyrybų“ (Mal 2, 16). Vis tik dėl žmogaus silpnumo, kuris apėmęs visą žemę, Naujajame Testamente yra leidžiami keli skyrybų atvejai: dėl sutuoktinio svetimavimo (Mt 5, 32) ir dėl netikinčio sutuoktinio reikalavimo skirtis (1 Kor 7, 15). Žinoma, svarbu niekada nepamiršti, jog skyrybos nėra tobulas Dievo planas žmogui. Vis dėlto tenka apgailestauti, kartais tai neišvengiama, kai nelieka jokių galimybių atrasti susitaikymo ir ramybės šeimoje.

Ar išsiskyręs žmogus, gali antrą kartą tuoktis? Tai ne vieną tikintįjį trikdantis klausimas. Dvejojame, ko laikytis: Dievo šventumo ar Jo gailestingumo? Jėzus Kalno pamoksle sako: „<…, jei kas atleistąją veda – svetimauja“ (Mt 5, 32). Viena vertus, matome, kad santuoka po skyrybų, vadinama svetimavimo nuodėme. Todėl kai kurie krikščionys laikosi ir laikysis tik šios griežtos pozicijos. Negalima išsiskyrus tuoktis. Pati anksčiau turėjau tokią nuostatą, nes mačiau tik teisingumo pusę. Dabar sakyčiau, kad Jėzus šiame pamokyme pabrėždamas, jog kita santuoka yra svetimavimas, skatina savo klausytojus siekti Dievo duodamo žmogui šeimyninio gyvenimo idealo. Tačiau, kita vertus, čia neatrandame griežto draudimo tuoktis antrą kartą, tarsi tai būtų mirtina nuodėmė. Jėzus įvardina tik vieną mirtiną nuodėmę – piktžodžiavimą Šventąjai Dvasiai (Mt 12, 32). Senajame Testamente ne kartą matome apreiškiamą Dievo gailestingumą Izraelio tautai, kuri buvo tapatinama su išsiskyrusia moterimi, paleistuvavusia su daugeliu meilužių, bet sugrįžtančia atgailoje pas savo Vyrą – Viešpatį (Jer 3, 1, 14). Pranašui Ozėjui Dievas netgi paliepia vesti paleistuvę, svetimaujančią moterį Gomerą, kuri turėjo tapti Izraelio ir Judo tautos įvaizdžiu, o jos vaikai – paleistuvės vaikai, Dievo tautos vaikų simboliu, kurie sulauks pasigailėjimo (Oz 1-2, 1 sk.). Dievas kviečia atgailai išsiskyrusią, svetimaujančią moterį – Izraelį, ir jai duoda vilties sulaukti gailestingumo. Sudužusi ir atgailavusi, ji taps „Ta, kurios pasigailėjo“ (Oz 2, 1). Matome, kad Dievo gailestingumas, kurį patiria sudužęs ir atgailaujantis žmogus, gali suteikti naują statusą. Jei Dievas pasigaili, atstumtąjį priima, nusidėjusiam atleidžia, o sugriuvusį gyvenimą keičia ir kuria naują, tada, ką gali pasakyti žmogus?

Apibendrindama noriu pabrėžti, mano galva, svarbius aspektus. Dievas trokšta, kad santuoka būtų visą gyvenimą trunkanti sąjunga tarp vyro ir moters. Skyrybos niekada neįgys pozityvaus atspalvio, net ir svetimavimo atveju. Šeimos griūtis visada yra didelė nelaimė tiems asmenims, kam tai nutiko ir visai visuomenei. Dievas nori, kad vyras ir žmona gyventų meilėje ir ramybėje, kol mirtis juos išskirs.

Vis tik, jei taip nutiko gyvenime, kad nepavyko išvengti skyrybų (ar prieš įtikėjimą, ar po įtikėjimo), turime suvokti, jog tai palieka skaudžias pasekmes visam gyvenimui. Tokie žmonės tarsi paukščiai pašauti į sparną – pažeisti šeimyninio gyvenimo srity. Nors žaizda užgyja, tačiau tai visada išlieka jautri vieta, reikalaujanti ypatingo dėmesio. Antra santuoka yra įmanoma dėl Dievo gailestingumo, kuris gali visa sukurti nauja Jėzuje Kristuje, kai žmogus apgailestaudamas prisiima atsakomybę už pirmąjį išsiskyrimą, suvokia savo klaidas ir skyrybų neteisumą Viešpaties akivaizdoje bei patiria Dievo atleidimą. Šeima – tai Dievo institucija, todėl negalime palikti vietos neatsakingumui, naivumui, veidmainiavimui ir manipuliavimui Dievo malone. Nauji santykiai – nauja galimybė turi būti priimta ne lengvabūdiškai, bet nuolankiai ir su Dievo baime. Tik mūsų silpnumo ir atgailos dykumoje pražysta Jo malonės gėlės. Tačiau prieš žengdama tokį atsakingą žingsnį, rimtai viską įvertinkite, konsultuokitės su savo bažnyčios pastoriumi.

Pastorė Anželika Krikštaponienė

Dalinkimės:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.