Ar gali krikščionis praktikuoti jogą? | Klausimai – atsakymai

JogaAr gali krikščionis praktikuoti jogą ir tantrinį seksą (bent kai kuriuos aspektus)?

Virginija

34 metai

Vilnius

*********

Laba diena, Virginija,

krikščionybė su indų filosofijos atmaina joga ir induistišku tantriniu seksu neturi nieko bendra ir neturėtų būti siejami. Jei krikčionys bando sujungti rytų religijų dvasingumo elementus su savo dvasinio, mentalinio ar fizinio gyvenimo aspektais, tai galima pavadinti sinkretizmu (gr. synkretismos – „sąjunga“) – kelių religijų, filosofijų ar dvasinių mokymų suliejimu į vieną naują „mokymą“, naujovišką dvasinę kryptį, išlaikančią pastarųjų bruožus. Taip prarandamas krikščioniško tikėjimo grynumas, dirbtinai formuojamas klaidingas mokymas, atsiranda pseudo dvasingumas, žmogus pasiklysta savo išvedžiojimuose, pasimeta gyvenime ar net praranda tikėjimą. Tuo tarpu Šventasis Raštas mus moko nieko nepridėti prie Dievo žodžio (Apr 22, 18 – 19), tarsi bibliniam išganymo ir gyvenimo pilnatvės apreiškimui kažko trūktų.

Šiandien vakariečius labai domina, intriguoja ir vilioja egzotinis rytų dvasingumas. Pastaruoju metu jis gana plačiai paplitęs ir itin madingas tarp netikinčių. Taip yra todėl, kad žmonės išgyvena gilią dvasinę tuštumą, trokšta ją kažkuo užpildyti, bodėdamiesi krikščioniško kelio ir dvasingumo. Neretai jie tiesiog vartoja jogą kaip produktą, siekdami savo vidinės pusiausvyros, o tantrinį seksą – siekdami „lytinio gyvenimo tobulumo“. Nemanau, kad krikščionys turėtų pasiduoti šioms sekuliaraus pasaulio madoms ir susigundyti ieškoti didesnio dvasingumo už patį Kristų. Jis, o ne joga, yra tikrosios dvasinės ramybės šaltinis; Jis, o ne tantrinis seksas, teikia ir šeimyninio gyvenimo pilnatvę.

Jei jaučiate, kad jums trūksta vidinės ramybės, atverkite savo širdį Kristui tyloje, maldoje. Daugiau laiko skirkite Dievo žodžio skaitymui, apmąstymui. Paskaitykite kontempliatyviąją literatūrą, pavyzdžiui, Tomo Kempiečio „Kristaus sekimas“, arba Biblijos Psalmes, Išminties knygas, nes „Viešpats teikia išmintį, iš Jo burnos ateina pažinimas ir supratimas“ (Pat 2, 6). Lankykitės bažnyčioje, garbinkite Viešpatį.

Jei santuokoje patiriate seksualinio gyvenimo problemų, atvirai pasikalbėkite apie tai su savo vyru. Išsakykite, kuo abejojate, kas jums nepatinka, kas jus pradžiugintų. Jūs turėsite tik tai, ką abu atrasite, įsisąmoninsite ir norėsite vienas kitą pradžiuginti. Seksualiniame gyvenime klišės neveikia. Tai yra viso jūsų gyvenimo kelionė, kurioje atrasite vis naujų įstabių patyrimų, jei nuolankiai sieksite pažinti vienas kitą.

Viešpaties šviesos ir Kristaus malonės,
pastorė Anželika Krikštaponienė

Dalinkimės:

4 komentarai

  1. Ale vat įdomu, kur slypi „šaknys“ to noro iškelti krikščionybę žeminant kitų tautų religijas? Traukia krikščionybė? – super. Geriau pasirinkti vieną religiją, kad neprarasti grynumo? – super, rinkitės. Na bet kam rytų religijas vadinti „mada, kuri bodisi dvasingumo“? Joga, induizmas, tantrinis seksas, budizmas – rytuose tai susiję. Kitaip nei vakaruose, kur krikščionybė ir seksas neturi nieko bendro. Ir jeigu žmogui religija yra mada, tai ir krikščionybė jam bus mada, kas, tarp kitko, labai pas mus paplitę netgi.
    Moteris nori praktikuoti jogą ir užsiimti tantriniu seksu? Tai gal pradžioj reikėtų išsiaiškinti – kodėl? Gal tiesiog trūksta atpalaiduojančių fizinių pratimų, o sekse trūksta stipresnio emocinio ryšio? Moterie, kitą kartą nueikite pas savo pastorių ir paklauskite to paties savo klausimo vengdami žodelių „joga“ ir „tantra“. Ir pamatysite, pastoriaus atsakymas bus jau visai kitas. Juk atsitinka, kad klišinio mąstymo neišvengia net ir geriausieji iš mūsų.

  2. Dariau, įdomu, kai komentaruose mezgasi nedidelis tarpreliginis dialogas. Nesijauskite, jog rytų religija yra puolama ar su ja kažkaip polemizuojama publikacijoje. Supraskite, kad savo atsakyme kalbu su krikščione krikščioniškajame kontekste, o argumentus remiu bibliniu požiūriu, kuris kiekvienam krikščioniui yra itin svarbus.
    Nesutikčiau su jūsų teiginiu, jog tik rytų religijose seksas ir religija yra susiję, o krikščionybėje – ne. Biblija nuo seno kalba apie vyro ir moters seksualumą, kurio pilnatvė atsiveria santuokoje. Šv. Raštas pasauliui padovanojo vieną ryškiausių erotinės meilės tarp vyro ir moters harmonijos kūrinį – Giesmių giesmę. Jis įeina į pasaulinės literatūros gražiausių meilės kūrinių fondą bei atskleidžia judėjiškos ir krikščioniškos tradicijos požiūrį į seksualumą. Tačiau, ar šią knygą moka krikščionis perskaityti – tai kitas klausimas. Krikščionybė taip pat, ypač pradedant nuo XX a. vid., ėmėsi aktyviai gvildenti lytiškumo klausimą šiuolaikinės kultūros kontekste. Žinoma, krikščionybės istorijoje neišvengta klaidingų Rašto interpretacijų ir supratimo seksualumo klausimu. Sutinku, turi būti įvardintos ir pripažintos klaidos. Tačiau, kas nedarė tokių klaidų arba jų neturi? Nejaugi rytų religijos kultūriniuose kontekstuose moterys nebuvo lytiškai skriaudžiamos? Kaip pavyzdį galėčiau iškelti šiandieninę skaudžią moterų prievartavimo problemą Indijoje, kur praktikuojamas induizmas ir greičiausiai, tantrinis seksas. Ar religijos formos ir jos metodai išsprendžia žmogaus intymiąją gyvenimo sferą? Mano galva, atsakymas glūdi kur kas giliau – žmogaus prigimtyje. Kaip sprendžiame prigimties klausimus?.. Pavyzdžiui vyro ar moters egoistinės prigimties problemą, kuri nori tik imti, o ne duoti?.. Galvočiau, diskusija yra kur kas sudėtingesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio…

    • Anželika, neturėjau net minties veltis į tarpreliginį dialogą ar ginti neva puolamos rytų religijos. Tiesiog „nepraėjau pro šaliį“ ir uždaviau klausimą. Jūs rašote: „savo atsakyme kalbu su krikščione krikščioniškajame kontekste, o argumentus remiu bibliniu požiūriu, kuris kiekvienam krikščioniui yra itin svarbus.“
      Prašau nesupykti, bet požiūris į jogą ir tantrą kaip į madą yra ne biblinis, o Jūsų asmeninis. Arba, jei norisi pasislėpti ar bandyti nuasmeninti, bažnytinis.
      O krikščionei, uždavusiai klausimą apie tantrą, būtų pakakę nurodyti Giesmių giesmę, – Štai, krikščioni, Giesmių giesmė, ji ir yra tavo tantra!

      P.s. Man patiko Jūsų atsakymas temoje „Kai krenta „galiūnai“…“.
      http://www.ramioslankos.lt/kai-krenta-galiunai-klausimai-atsakymai/

      • 🙂 Ačiū, Dariau, jokiu būdu nepykstu, kai žmogus reiškia atvirai savo nuomonę, žvelgia į kiekvieną tekstą kritiškai. Tokiam skaitytojui kyla tik pagarba.
        Tuo tarpu, negaliu sutikti su tuo, kad sinkretiškumo vertinimas yra nebiblinis, juk visas Raštas pasisako už tikėjimo tyrumą, ragina nemaišyti biblinio tikėjimo su kitų religijų praktika. O apie rytų tikėjimų praktiką, kaip populiarią ir madingą šiandienos visuomenėje tiek vakaruose, tiek Lietuvoje, kalbu iš asmeninės bendravimo su žmonėmis (sekuliariais ir krikščionimis) patirties. Dar kartą dėkoju Jums už pastebėjimus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.