Advento laukimas

laukimasJeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas, teisus ir dievobaimingas vyras, kuris laukė Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo ant jo. Jam buvo apreikšta Šventąja Dvasia, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpatį Kristų. (Lk 2, 25-26)

Jau dega pirmoji Advento vainiko žvakelė, kuri simbolizuoja LAUKIMĄ…

Kažko laukti nėra paprasta, ypač, jei laukiamasis įvykis ar asmuo užtrunka,.. dar negreitai ateis… Tačiau svarbu matyti, kad gyvenime tenka kantriai laukti įvairių dalykų: kada ateis tavo mylimas žmogus į gyvenimą, kada sulauksi studijų pabaigos, kada lauksi savo pirmojo, o vėliau, antrojo, ar trečiojo vaiko. Profesinėse veiklose, santykiuose, pomėgiuose taip pat tenka daug ko palaukti. Laukiame darbo rezultatų, augančio vaisiaus… Kantriai laukiame žvejodami, kol žuvis užkibs. Na, o įtemptuose santykiuose laukiame pokyčių…

Mokėjimas laukti, tai gebėjimas priimti gyvenimą, toks, koks jis yra, džiaugtis tuo, ką jis tau dovanoja šią akimirką. Jei gyvensime tik ateities lūkesčiais, nerimas užspaus širdį. Todėl laukiančiam svarbu išmokti gyventi ir mėgautis šiandieną.

Vis tik laukdami neretai išgyvename kelis kraštutiniškumus – nekantrumą arba visišką pasyvumą. Nekantriesiems norisi pagreitinti įvykius ir kuo greičiau imtis kokio nors darbo, plano, projekto, kad viskas įvyktų kuo greičiau. Pasyviems, priešingai, laukimas virsta visiško neveiklumo, nekūrybingumo faze.

Tad per Adventą veikliesiems, reikėtų leisti sau sustoti ir pasimėgauti ramybe, Dievo ir artimųjų artumu, daugiau paskaityti, patylėti, nurimti ir klausyti… O gal kažką labai svarbaus apie gyvenimą pakuždės Šventoji Dvasia? Kaip nutiko Simeonui, kuris būdamas dievotas, gyveno laukdamas Izraelio paguodos, t.y. Dievo Sūnaus – Izraelio tautos Gelbėtojo, jos Paguodos. Jis visa širdimi troško, kad Izraelis būtų išvaduotas iš romėnų jungo visiems laikams ir gyventų laisvas, Dievo paguostas.Tada Jam tarnautų tiesoje ir meilėje. Kadangi jo laukimas buvo vidinis aktyvus klausymas, jis išgirdo Šventosios Dvasios apreikštą žinią, kad nemirs, kol nepamatys savo akimis Izraelio Gelbėtoją…

Na, o pasyviems žmonėms, kurie skęsta savo neveiklume, svarbu būtų pabandyti kažką padaryti gero, prasmingo ir dvasingo. Gal padėti savo veikliesiems šeimos nariams, kurie, apskritai, negali sustoti. Padaryti kokią nors paslaugą… Pakviesti juos sustoti ir kartu paieškoti gyvenimo prasmės, dvasingumo svarbos, prisiliesti prie Šventojo Rašto tiesos savo širdimi.

Laukimas nėra visiškai pasyvus būvis, tai – vidinės krypties ieškojimas ir atradimas. Tai – esmingas žmogaus suvokimas savo esamo ir amžinojo gyvenimo tikslo. Jog mūsų tikslas gyventi tikint, mylint, viliantis ir savo dievotu gyvenimu suteikti garbę Dievui. Gyventi laukiant Dievo karalystės, kai ateis Ramybės Kunigaikštis, kuris ves ir ganys žmoniją romumo bei teisumo dvasioje.

Malda:
Viešpatie, padėk man būti kantriam ir išmokti tinkamai laukti, nenusivilti ir paniškai nepulti viską atlikti gyvenime pačiam. Mokyk pasitikėti, būti kantriu ir laukti savo širdyje Tavo ateinančios karalystės.
Viešpatie, apsaugok mane nuo visiško pasyvumo ir sąstingio, kai gyvenimas praranda veikliąją prasmę. Bet leisk prisidėti dovanomis ir gebėjimais prie Tavo prasmingų darbų, laukiant Tavo karalystės. Amen

Nuotrauka Jelenos Šumilovos

Dalinkimės:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.