Adventas – Viltis (I)

liutas_ir_avielis1Iš Jesės kelmo išdygs atžala ir iš jo šaknies išaugs šaka.
Viešpaties dvasia bus ant jo: dvasia išminties ir supratimo, dvasia patarimo ir galybės, dvasia pažinimo ir Viešpaties baimės.

Bijoti Viešpaties jam bus džiaugsmas. Jis teis ne kaip akys mato ir pasmerks ne kaip ausys girdi.
Jis teisingai teis beturčius ir bešališkai krašto romiuosius. Jis ištiks žemę savo burnos lazda, nužudys nedorėlį savo pūstelėjimu.
Teisumas bus jo strėnų raištis, ištikimybe jis susijuos juosmenį.
Vilkas gyvens su avinėliu, leopardas gulės su ožiuku, veršis, jautis ir jaunas liūtas bus drauge, juos ganys mažas vaikas.
Karvė ir lokys ganysis, jų jaunikliai guls drauge ir liūtas ės šiaudus kaip jautis.
Motinos maitinamas kūdikis žais prie angies urvo, ir mažas vaikas kiš ranką į gyvatės olą.
Niekas nekenks ir nežudys mano šventame kalne. Kaip vanduo pripildo jūrą, taip žemė bus pilna Viešpaties pažinimo.
Tą dieną Jesės šaknis bus vėliava tautoms; pagonys ieškos jo, nes jo poilsis bus šlovingas. (Iz 11, 1 – 10)

Malda: „Viešpatie, Dieve, dėkoju tau už Išgelbėjimo atžalą – Jėzų Kristų, kuris galybės dvasia ir romumu ant kryžiaus išgelbėjo mane, tapdamas man Viešpaties baimės pavyzdžiu. Atleidęs mano nuodėmes, perkeitei mano vidų bei dovanojai naujo gyvenimo viziją ir viltį. Visa kūrinija dejuodama laukia atsimainymo karalystės, kur nebus skriaudėjo ir skriaudžiamojo, niekintojo ir niekinamojo, kariautojo ir nukentėjusiojo, bet viešpataus tobula ramybė, santarvė ir meilė. Tavo poilsis bus šlovingas. Ateik, Viešpatie, ateik! Amen.“

Dalinkimės:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.