Tauta, gyvenusi tamsybėje, išvydo didelę šviesą. Gyvenusiems mirties šešėlio krašte nušvito šviesa.
Tu padauginai tautą ir suteikei jiems džiaugsmo. Jie džiaugiasi Tavo akivaizdoje, kaip džiaugiamasi pjūties metu arba dalijantis grobį.

Tu sulaužei tautą slėgusį jungą, juos plakusią rykštę, jos prispaudėjo lazdą kaip Midjano dieną.
Visų karių apavas ir krauju sutepti rūbai bus ugnimi sunaikinti.
Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas. Ant jo peties viešpatavimas, jis bus vadinamas Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis.
Jo viešpatavimas plėsis ir taikai nebus galo. Dovydo sostą ir jo karalystę jis sustiprins ir įtvirtins teisingumu ir teisybe per amžius. Kareivijų Viešpaties uolumas tai padarys. (Iz 9, 2 – 7)

Malda: „Nuostabus Viešpatie, gerasis Patarėjau ir Gelbėtojau, tu sulaužei mus slėgusį nuodėmės jungą, tautinę nelaisvę. Aplankei mus, tautą, glūdinčią tamsoje savo šviesa, išliejai laisvės lietų ir dvasinį pjūties džiaugsmą.
Dėkoju Tau, Viešpatie, už laisvę, ramybę ir džiaugsmą Kristuje. Laukiu Tavo karalystės, kurioje taikai nebus galo. Amen.”