Jūsų eilės | Trilogija

Dėkoju, kad dosniai dalinatės savo eilėmis. Cz. Miloszas įžvalgiai pastebėjo poezijos paskirtį: Apvaizda nusprendė, kad atšipus pamokslų ir teologinių veikalų ašmenims, liks tik poezija, kaip žmogaus mąstančio apie esminius dalykus, sąmonės instrumentas. Poezija yra kartu ir malda.

Skaityti toliau

Dalinkimės:

Kai sielą apninka sunkumai,.. o vis dėlto Dievas šypsosi mums

MaldaDėl savo gailestingumo nutildyk mano priešus, sunaikink mano sielos prispaudėjus, nes aš esu Tavo tarnas. (Ps 144, 12 )

Psalmisto prašymas skamba gana kontraversiškai, kai Dievo tarnas meldžia sau gailestingumo, o priešams sunaikinimo… Tokių dramatiškų maldavimų Senojo Testamento psalmyne yra ne vienas. Čia persipina du priešingi žmogaus pojūčiai – Dievo gailestingumo pajauta ir žmogaus pyktis, Viešpaties gerumas ir žmogiškasis sielos sunkumas kančioje.

Skaityti toliau

Dalinkimės:

Jonathano Edwardso (XVIII a.) mintys apie grožį

Pasaulio grožį galima atrasti tarpusavio saldžiame sutarime – bičiuliaujantis įvairiems pradams, taip pat sutariant pasauliui ir Aukščiausiajai Būtybei. Nuostabiausias ir ypatingiausias gamtos pasaulio grožis yra panašus į dvasines grožybes, nes materialūs pradai yra tik dvasinės būties atvaizdai ir šešėliai. Tuo tarpu dvasinis grožis yra nepalyginamai didesnis nei materialus.

Skaityti toliau

Dalinkimės:

Kas bus po mirties?

Kas bus po mirties?Kas su manim atsitiks, kai aš mirsiu? Kur aš atsidursiu? Ar aš išnyksiu visam laikui, nustosiu egzistuoti, kaip kad moko adventistai ir Jehovos liudytojai, arba ateistai sako, kad žmogus nustoja egzistuoti išnyksta po mirties? Ar mano siela ir dvasia paliks kūną ir aš liksiu sąmoningas po mirties? Ar aš keliausiu į dangų, ar pragarą po mirties, ar eisiu į skaistyklą, kaip moko katalikų bažnyčia, ir tik po to į dangų? Girdžiu įvairių mokymų apie mirtį. Jie skirtingai moko, o aš noriu žinoti tiesą apie mirtį. Tai kas su manim nutiks, kai aš mirsiu?

Skaityti toliau

Dalinkimės: